1 nuotr.Seimo Antikorupcijos komisija dėl privačios Austėjos Landsbergienės mokyklos sostinės Kalnėnų rajone statybų aplinkybių nutarė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Į Generalinę prokuratūrą kol kas nesikreips, mat komisijos daugumą sudaro valdantieji, kurių balsai tą ir lėmė.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis posėdžio metu kolegoms pasiūlė dvi alternatyvas. Vienas kelias, pasak jo, dėl A.Landsbergienės mokyklos statybų aplinkybių kurti laikinąją tyrimo komisiją, kitas - kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažino, kad NŽT sprendimai, susiję su mokyklos statybomis, jam kelia klausimų. Todėl politikas Antikorupcijos komisijai pasiūlė su papildomais klausimais kreiptis į NŽT bei į Vilniaus miesto savivaldybę. Ir tik sulaukus atsakymų spręsti, ką daryti toliau: pradėti parlamentinį tyrimą ar kreiptis į prokurorus. Būtent E.Gentvilo siūlymui ir pritarė komisija, kurios pirmininkas A.Stončaitis replikavo, kad, atsižvelgiant į komisijos sudėtį, dėl to neverta stebėtis: ją sudaro 5 opozicijos atstovai ir 7 valdantieji.
Seimo pirmasis vicepirmininkas, vienas konservatorių lyderių Jurgis Razma dėl A.Landsbergienės mokyklos Kalnėnuose vėl keliamus klausimus siejo su artėjančiais rinkimais.
„Kaip aną kartą prieš rinkimus ta sklypo ir mokyklos statybos istorija buvo iškelta, taip ir dabar dar kartą. Bet mano klausimas - kas gi įvyko toje mokyklos statybos, sklypo, infrastruktūros istorijoje per tą laiką, kad būtų erdvė kažkokiam naujam tyrimui? Skeptiškai žiūriu į tas iniciatyvas. Ir manau, kad gal po Seimo rinkimų bus kita dauguma, kuri galės objektyviai ir pasižiūrėti - ką čia tirti. Niekas čia nesugrius per tuos du mėnesius", - pabrėžė konservatorius.
Šį klausimą politizuotu vadino ir konservatorių frakcijos Seime narys Mindaugas Lingė: „Man atrodo, jūs baltus tuos siūlus labai akivaizdžiai demonstruojate - kaip viskas daroma vien tik likus dviem savaitėms iki rinkimų. Na, tokios skubos šioje komisijoje dar nėra buvę".
Savo ruožtu A.Stončaitis atkirto, kad politikuoja pats M.Lingė.
Žiniasklaidoje paskelbta, jog Kalnėnuose pastatytos A.Landsbergienės privačios mokyklos vietoje anksčiau buvo visuomenės paskirties teritorija, kurioje planuota statyti valstybinį darželį, mokyklą, šalia - sporto stadioną. Nurodoma, kad 2018 m. Vilniaus savivaldybė ir NŽT skubiai priėmė atitinkamus sprendimus dėl miesto detaliojo plano pakeitimo ir sklypų ribų perbraižymo, taip pakeičiant žemės paskirtį ir sudarant galimybę iškilti minėtai privačiai mokyklai. Pasak žiniasklaidos, tuo metu pastaruosius sprendimus atsakingose institucijose priėmė su A.Landsbergiene susiję asmenys. Be to, į Kalnėnuose statomą mokyklą investavo ir „BaltCap" priklausantis „BaltCap Infrastructure Fund", kurį išgarsino jo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis, šį vasarį sulaikytas įtarus apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų pasisavinimu ir pralošimu kazino.
Konservatoriai įrodinėjo, kad šią Landsbergių istoriją reikia palikti ramybėje, nes esą į visus klausimus buvo atsakyta praėjusioje kadencijoje, kai Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija aiškinosi apie neteisėtus verslo ir politikų santykius. Įdomu, kad liberalų frakcijos seniūnas E.Gentvilas akcentavo, jog į komisiją nebuvo atvykęs nė vienas iš Landsbergių, todėl tikrai ne į visus klausimus buvo atsakyta. Ir dar konservatoriams įgėlė, kad būtent jie prieš savivaldos rinkimus inicijavo tyrimą dėl reikalų Kaune, o dabar aiškina, esą iniciatyva dėl Landsbergių verslo susijusi su Seimo rinkimais. A.Stončaitis pridūrė, kad parodymus komisijai davė tik Š.Stepukonis, kurio parodymai šios dienos šviesoje yra mažų mažiausiai tikrintini.
Savo ruožtu sostinės savivaldybė tikina, esą visos minėtų statybų aplinkybės atitinka teisės aktus. Be to, „Eltai" perduotame komentare savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas tvirtino, esą šioje teritorijoje artimiausiu metu planuojama statyti ir valstybines švietimo įstaigas.
