1 nuotr.Aušriečiams“ planuojant Seime registruoti siūlymą pratęsti šiemet besibaigiantį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog taip būtų keičiama pirminė mokesčio filosofija, nukrypstant nuo tikslo apmokestinti dėl neįprastų makroekonominių sąlygų padidėjusius komercinių bankų pelnus.
LB anksčiau skelbė, kad Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnas už praėjusius metus išaugo ir viršijo 1 mlrd. eurų.
Pratęsti bankų solidarumo mokestį jau anksčiau siūlė valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Pernai Seimui bankų solidarumo mokestį pratęsus 2025 m., „aušriečiai“ ketina siūlyti, jog mokestinė prievolė turėtų galioti iki 2028 m. imtinai.
„Klausimas, kas yra apmokestinimo objektas – ar tai apskritai tiesiog yra pajamos, tos neįprastos arba netikėtos pajamos. Mano akimis, netikėtų pajamų iš principo nebelieka, todėl vargiai tai galima vadinti solidarumo įnašu – toks, koks jis buvo konstruojamas prieš keletą metų“, – antradienį žurnalistams teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot centrinio banko vadovo, naujausi politikų siūlymai neatitinka pirminės su komercinių bankų solidarumo mokesčiu susijusios „filosofijos“.
G. Šimkus priminė, kad 2023-ųjų sprendimas dėl papildomo bankų apmokestinimo buvo nenumatytų makroekonominių aplinkybių pasekmė – tuo metu, smarkiai augant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) buvo priverstas didinti palūkanų normas.
„Tos pajamos – mes matėme, kad jos labai sparčiai išaugs, todėl iniciatyviai rodėme, apie tai kalbėjome, indikavome ir prisidėjome prie solidarumo mokesčio įstatymo kūrimo“, – aiškino LB vadovas.
„Palūkanos iš principo nuo maksimumo krito du kartus – (…) jos yra kažkur ties neutralia palūkanų norma. Tada klausimas, į ką orientuojasi pats tas apmokestinimas, ar į kažkokias neįprastas pajamas, staigų išaugimą, ar apskritai į tai, ar bankų sistema uždirba didelį pelną. Čia, man atrodo, keičiasi pats objektas, tą reikia pripažinti“, – tikino jis.
„Aušriečių“ siūlymui nepritarė ir premjeras Gintautas Paluckas – anot politiko, bankai šiuo metu ir taip aktyviai prisideda prie gynybos ir infrastruktūros finansavimo, be to, turėtų būti skatinami dažniau skolinti kapitalą smulkiam ir vidutiniam verslui.
Seimas Finansų ministerijos pasiūlytą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą priėmė 2023 m. gegužę.
Surinktos lėšos naudotos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui tuomet išreiškė tuometinė Seimo opozicija, o jo nepalaikė absoliuti dauguma valdančiųjų Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.
Buvo prognozuojama, kad dėl bankų solidarumo įnašo 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
