LB pradinį įnašą pirmam būstui mažina iki 10 proc.

„Pradinio įnašo reikalavimas pirmo būsto pirkėjams mažinamas nuo 15 proc. iki 10 proc.”, – penktadienį žurnalistams teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Jo teigimu, akademiniai ir LB atlikti tyrimai rodo, kad pirmo būsto paskolų gavėjų rizikingumas yra mažesnis, kadangi, nors tai dažniausiai yra jaunas žmogus ar jauna šeima, dažniausiai tai jų vienintelis nekilnojamas turtas.

Anot G. Šimkaus, šiuo metu žmogui, uždirbančiam vidutinį darbo užmokestį ir kas mėnesį nuo pajamų sutaupančiam po 10 proc., būsto Vilniuje pradiniam įnašui gali prireikti 10 metų. 

Griežtinamos sąlygos antram būstui

Taip pat keičiamos pradinio įnašo sąlygos antroms ir paskesnėms būsto paskoloms, taip pat siekiama užtikrinti būsto paskolų gavėjų atsparumą galimiems palūkanų normų svyravimams. 

G. Šimkus atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. imantiems antrą ir paskesnę būsto paskolą, kai turima paskola dar nėra grąžinta, taikomas 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas. Visgi, anot jo, buvo išimtis, jog šio įnašo dydis gali būti 15 proc., jei turimos paskolos ir užstato santykis yra mažesnis nei 50 proc. 

Paskutiniais metais sparčiai augus nekilnojamojo turto (NT) ir pirmojo būsto kainoms, ši sąlyga, anot jo, pradeda tenkinti vis daugiau būsto turėtojų. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad nuo rugpjūčio pradinis įnašas galės būti iki 15 proc. tuo atveju, kai norintys imti antrą ar paskesnę būsto paskolą jau yra grąžinę daugiau nei pusę kiekvienos ankstesnės turimos būsto paskolos sumos.

Griežčiau vertinamas pajamų ir paskolos įmokų santykis

Taip pat LB valdybos pirmininkas pabrėžia, kad remiantis paskutiniais metais matytais palūkanų normų pokyčiais, svarbu, kad paskolų gavėjai būtų atsparūs galimiems tolimesniems svyravimams.

„Remiamės tuo, ką matėme paskutiniais metais, palūkanų normos išaugo ir sparčiai, ir reikšmingai per pastarųjų kelerių metų laikotarpį. Aišku dabar jos yra nukritusios, atsižvelgiant į kainų raidą tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje. Tai parodė, kad yra svarbu peržiūrėti paskolos įmokos ir pajamų santykį, siekiant sumažinti palūkanų normų svyravimų įtaką skolininko rizikingumui“, – sakė jis. 

Pagal tai, LB keičia paskolų įmokų ir pajamų sąlygų reikalavimą – nuo rugpjūčio įmoka negalės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Kaip skelbia LB, su šiuo pakeitimu palūkanų normos testas taps griežtesnis – bus patikrintos paskolos gavėjo galimybės skirti paskolos įmokoms ne daugiau kaip pusę pajamų, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 proc., t. y. 1 proc. punktu didesne norma nei yra dabar.

„Yra įvairių vertinimų dėl to, mes turime savo. (...) Vis tik pirmame etape (reikia – ELTA) kalbėti apie tai, kad tai turės didžiulį poveikį nekilnojamojo turto rinkai, turbūt būtų ankstyva taip apibendrinti. Mes vertiname, kad pirmame etape antrą pakopą turėtų palikti mažiau pasiturintys, mažiau sukaupę ir socialiai labiau pažeidžiami asmenys, kurie tuos pinigus skirs vartojimui, o ne investavimui ar nekilnojamam turtui. (...) Todėl manome, kad yra tikslinga ASN pokyčių įsigaliojimą numatyti šiek tiek vėliau“, – teigė centrinio banko vadovas.

LB skaičiuoja, jog įsigaliojus pakeitimams, per trejus metus nekilnojamojo turto kainos galėtų augti 1,6 proc. Vis tik, anot G. Šimkaus, sudėtinga vertinti galimą NT mokesčio, antros pakopos pakeitimų įtaką. 

ELTA primena, jog ANS jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antrų ir investicinių, būsto paskolų srautą.

LB teigimu, nuo 2011 m. Lietuvoje veikiantys nuostatai sėkmingai užtikrina tvarius skolinimo standartus būsto paskolų rinkoje ir apsaugo vartotojus nuo perteklinio įsiskolinimo, o šių priemonių veikimas yra nuolat stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą esamomis rinkos sąlygomis.