1 nuotr.Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šių metų pradžioje nuosekliai tęsė strateginius sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektus, pristatė naujas taisykles atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, užtikrino patikimą elektros tiekimą Lietuvos vartotojams, skyrė paramą Ukrainos elektros sistemai, įskaitant vieną svarbiausių perdavimo tinklo įrenginių – 330 kV autotransformatorių. Bendrovės pajamos ir pelnas augo, nors dėl perkrovų valdymo įplaukų panaudojimo tarifas vartotojams sumažėjo, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Metų pradžioje sėkmingai atlikome ne vieną darbą, prisidedantį prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Tęsėme sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektus – pasirašėme sutartis dėl Šiaulių transformatorių pastotės rekonstrukcijos, Bitėnų transformatorių pastotės skirstyklos išplėtimo, pradėjome sinchroninio kompensatoriaus statybos darbus Telšiuose, paskelbėme pirkimą dažnio stabilumo vertinimo sistemai trijose Baltijos šalyse įrengti, parengėme Kruonio HAE transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektą, pasiekėme finišo tiesiąją Vakarų Lietuvos perdavimo linijų statybos pirmojo etapo projektuose – sumontavome naujas atramas 80 km ruožuose. Pirmąjį ketvirtį intensyviai ruošėmės elektros sistemos izoliuoto darbo bandymui, kurį sėkmingai atlikome balandžio mėnesį, kai pirmą kartą veikėme vadinamuoju salos režimu ir patys vieni valdėme šalies elektros sistemos dažnį“, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Kaip nurodoma pranešime, kovo mėnesį po daugiau nei pusę metų trukusio intensyvaus bendradarbiavimo su rinkos dalyviais, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino „Litgrid“ parengtą naują Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, kuris sudaro sąlygas energetikos sektoriaus transformacijai plečiant atsinaujinančių išteklių energetiką. „Litgrid“ rinkai pristatė naują interaktyvų 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo žemėlapį, kuriame pateikiama informacija apie laisvus ir rezervuotus pralaidumus. Įsigaliojus naujam reguliavimui, per kelias dienas gautas 61 prašymas prijungti saulės, vėjo elektrinių ir kaupimo įrenginių, kurių suminė leistina generuoti galia siekia 7500 MW.
„Rinkos aktyvumas rodo, kad dideliais žingsniais einame teisinga kryptimi. Ypač svarbus signalas yra tai, kad vystytojai planuoja įrengti beveik 800 MW galios elektros energijos kaupimo įrenginių, kuriems naujame tvarkos apraše teikiamas prioritetas. Kaupimo įrenginiai ypač svarbūs sistemos balansavimui, planuojant didžiąją dalį elektros gamybos iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Žinoma, pateikti prašymai nėra galutiniai sprendimai, tačiau tuo pačiu tai ir nėra riba“, – teigė R. Masiulis.
Pirmąjį ketvirtį „Litgrid“ skyrė dėmesį ir inovacijoms. Bendrovė pasirašė sutartį dėl virtualiosios kintamo pralaidumo technologijos diegimo – tikimasi, kad sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros energijos tomis pačiomis linijomis. „Litgrid“ taip pat sudarė lengvesnes sąlygas elektros vartotojus jungiantiems nepriklausomiems paklausos telkėjams pradėti veiklą ir savo paslaugas pradėjo teikti pirmoji tokią veiklą vykdanti bendrovė Lietuvoje, primenama pranešime žiniasklaidai.
