Mokestinė našta - ant skurstančiųjų pečių

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad priėmus visus pakeitimus į biudžetą būtų galima surinkti maždaug pusę papildomo milijardo eurų per metus.

Tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad gali atsitikti netgi atvirkščiai - kaip tik bus gali būti surenkama mažiau nei dabar.

NT mokesčio keistenybės

Po posėdžio premjeras G.Paluckas teigė, kad koalicija sutarė dėl daugybės dalykų. Visų pirma - dėl visuotinio nekilnojamo turto (NT) mokesčio, taikant 50 proc. lengvatą pirmajam būstui. Kitaip tariant, jei dabar moka tik tie, kurių NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, tai po pataisų reikėtų mokėti nuo pirmojo euro. Fiziniams asmenims, kurių NT vertė yra iki 300 tūkst. eurų, tektų mokėti 0,1 proc. nuo turto vertės per metus, 300-400 tūkst. - 0,2 proc., 400-600 tūkst. - 0,5 proc., 600-800 tūkst. - 1 proc., per 800 tūkst. eurų - 2 proc.

„Su NT mokesčiu yra labai įdomių dalykų. Nes planuojama apmokestinti net ir itin pigų pirmąjį būstą, o brangesnių būstų savininkams mokestis netgi mažės. Dabar už NT, kurio vertė viršija 500 tūkst. eurų, mokami 2 proc., o valdantieji nori tokį tarifą įvesti tik nuo 800 tūkst. eurų, kitam brangiam NT jis mažinamas. Be to, nors NT ir prabangus, pirmajam būtų galima taikyti iki 500 eurų lengvatą", - dėstė LBAA prezidentė D.Čibirienė.

Pasak jos, didelis blogis yra tai, kad, jei būsto vertė viršija 500 tūkst. eurų (pagal naują planą - 800 tūkst.), daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. NT.

„Tačiau jei tas pats gyvenamosios paskirties būstas išnuomojamas juridiniam asmeniui, juridinis asmuo mokės tik 1 proc. NT mokestį. Kitaip tariant, jei aš turiu įmonę, paprasčiausiai galiu savo būstą „išnuomoti" savo įmonei ir taip susimažinti mokestį. Šio nelogiško niuanso nesiruošiama naikinti. Jei išnuomojama fiziniam asmeniui, nevykdančiam ekonominės veiklos, savininkas mokės 2 proc., nes NT mokesčio prievolė fiziniam nuomininkui nepereina", - aiškino D.Čibirienė, kuri abejoja, ar, įvedus visuotinį NT, bet sumažinus tarifą brangiems būstams, bus surenkama daugiau: mano, kad įvyks kaip tik atvirkščiai.

„Be to, jei koks vienkiemis bus apmokestintas, tai administravimas gal kainuos netgi daugiau", - svarstė D.Čibirienė.

Mažės investicijos

Valdantieji taip pat nutarė dėl pelno mokesčio verslui padidinimo 1 proc.

„Anksčiau sutarta dėl pelno mokesčio padidinimo 1 proc., dabar - dar 1 proc. Taip bus sumažintos įmonių galimybės investuoti į veiklą, didinant veiklos efektyvumą, kuriant darbo vietas ir didinant galimybę ateityje uždirbti dar didesnį pelną. Pelno mokestis didinamas tiems, kas jį moka, o tiems, kas nemoka, jis ir toliau neįvedamas. Pavyzdžiui, laisvosiose ekonominėse zonose dirbančioms ir milijoninius pelnus uždirbančioms įmonėms ir toliau būtų taikomas nulinis tarifas, jos nė kiek neprisidėtų prie gynybos finansavimo. Be to, joms ir daugybė kitų lengvatų taikoma. Pavyzdžiui, visiškai nemoka NT mokesčio - esą tam, kad į Lietuvą būtų pritraukiamas užsienio kapitalas", - kalbėjo D.Čibirienė.

Didės 5 proc.

Be to, koalicijoje sutariama dėl trijų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų - siūloma iki 36 VDU pajamas apmokestinti 20 proc., 25 proc. tarifu - pajamas nuo 36 iki 60 VDU, o 32 proc. - virš 60 VDU.

„Darbo santykių atveju mokesčiai, galima sakyti nedidėja, uždirbantiems iki trijų vidutinių algų algų per mėnesį liks 20 proc. GPM. O ir itin daug uždirbantiems pernelyg didėjimas nepasijus. Pavyzdžiui, uždirbančiam milijoną eurų per metus mokesčiai padidės tik 2685 eurų per metus. Jei metinė alga yra iki 81 tūkst. eurų, mokesčiai nė kiek nepasikeis. Tačiau labai stipriai mokesčiai padidės (nuo 15 iki 20 proc.) vykdantiems individualią veiklą, todėl ji veikiausiai pradės nykti. Negana to, visos gaunamos pajamos, išskyrus dividendus, bus sumuojamos (ar tai būtų nuomos pajamos, ar tai būtų palūkanų, akcijų pardavimo pajamos, ar kitos pajamos) ir nuo jų skaičiuojamas nebe 15, o 20 proc. tarifas. Kitaip tariant, visos pajamos, kurių suma yra 35 tūkst. eurų per metus ir daugiau, apmokestinama jau kaip atlyginimas. Pavyzdžiui, uždirbate 1500 eurų, dar 1500 eurų gaunate už nuomą ar palūkanų forma. Viskas. Jūsų bendros pajamos viršija 35 tūkst. per metus ir mokestis didėja 5 proc.", - konstatavo D.Čibirienė.

Koalicijoje sutariama ir dėl draudimo sutarčių apmokestinimo, tokias įmokas siūlant apmokestinti 10 proc. tarifu, o 5 proc. lengvatą taikyti tik daliai įmokų - pavyzdžiui, kai civilinis automobilio ir būsto draudimas perkamas su paskola.

„Kitaip tariant, draudimo paslaugos brangs. Tiesa, naujovės galios tik naujoms sutartims", - paguodė D.Čibirienė.

„Drambliuko svajonės"

G.Paluckas teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus. Tačiau LBAA prezidentė į tokias premjero svajones žiūri itin skeptiškai.

„Pinigų krepšelis mažas bei vidutines pajamas gaunančiam žmogui po visų naujų mokesčių ir būtinųjų pirkinių gerokai paplonės. Ir gali būti, kad gyventojai atsisakys nebūtinų dalykų. Gal kažkas atsisakys atostogų, gal pramogų, restoranų lankymas sumažės. Kitaip tariant, sumažės vartojimas. Kai žmogus perka, kiekviename pirkinyje yra PVM. Kai mažės vartojimas, PVM už nenupirktą prekę nebus mokamas. Ekonomika ims trauktis. O kai ekonomika traukiasi, sumažėja mokesčių surinkimas", - įspėjo D.Čibirienė.

Susidaro įspūdis, kad valdantieji nori, jog labiausiai prie gynybos finansavimo papildomai prisidėtų neturtingieji.

„Tačiau klausimas, ar jie prisidės. Nes dalis pasitrauks į šešėlį, arba pakeis rezidavimo šalį. Pavyzdžiui, ar visi gyventojai, užsiimantys individualia veikla, deklaruos tokias pat pajamas, kai mokesčiai bus padidinti. Be to, žmonių perkamoji galia bus sumažėjusi, tai gal jie tų individualios veiklos paslaugų nebepirks. Kitaip tariant, yra daug dalykų, kurie prives prie ekonomikos sustingimo arba kritimo. O tada atsiras rizika, kad mažės ir pensijos, biudžetininkų algos ir t.t. Tada ir gynybai automatiškai bus surinkta mažiau.

Kitaip tariant, juokinga kalbėti apie papildomus 500 mln. eurų. Matome, kokia yra žmonių prigimtis. Net Seimo narius matome, kurie turi butą Vilniuje, tačiau, jei yra galimybė ką nors pigiau gauti arba gauti nemokamai, ja pasinaudoja. Pavyzdžiui, eina gyventi į Seimo viešbutį", - reziumavo D.Čibirienė.