Lapkričio 15-ąją savo 50-ąjį gimtadienį minėjusi Ingrida Šimonytė gavo visiškai nelauktą „dovaną" - valstybei realią galimybę prarasti 3,5 milijardo eurų investiciją bei sugadinti konservatorių taip liaupsinamus Lietuvos santykius su Taivanu.
Mat Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika" steigėjas ir pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys viešai pranešė, jog šiai įmonių grupei priklausanti „AGP Investments" stabdo „Teltonika High-Tech Hill" aukštųjų technologijų parko statybą.
Šiame 55 ha parke, statomame Vilniuje, Liepkalnyje, iki 2028 m. turėjo būti pastatyta 10 aukštųjų technologijų gamyklų, įskaitant ir Taivano puslaidininkių lustų gamyklą. Dėl kokių priežasčių šis didžiulis projektas užstrigo? Dėl biurokratijos? Tačiau vakar po Vyriausybėje sušaukto posėdžio, biurokratinių kliūčių tiesiog stebuklingai sumažėjo ir A.Paukštys jau turėjo vilties, kad projektas neužges, bet tik 2-3 metams nusikels. Tiesa, naujasis Seimas dar turės pratęsti parko statybos sutarties terminus.
Bėdos dėl elektros
Sutartis su „Teltonika" buvo pasirašyta 2022 m. ir galioja iki 2042 m. Tačiau dėl biurokratinių kliūčių „Teltonika" ėmė atsilikti nuo sutartyje numatytų darbų grafiko. Pavyzdžiui, konservatoriaus Dainiaus Kreivio Energetikos ministerija žadėjo, kad reikalingos elektros tikrai bus. Bet jos nėra!
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė LITGRID pranešė, kad „Teltonikai" reikalingos 63 MW galingumo elektros užtikrinti nepajėgia. Pasiūlyta patiems savo lėšomis susiprojektuoti elektros tiekimą per Kuprijoniškių elektros skirstyklą, nusitiesus 7 km ilgio kabelį. Tačiau, kai „Teltonika" paruošė tokį projektą, „laisviečių" susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ministerijai pavaldi valstybinių kelių tarnyba „Via Lietuva" uždraudė tiesti elektros kabelius kelių apsaugos zonoje. Pasiūlė tiesti kabelius per privačių asmenų sklypus.
Tada „Teltonika", vis dar ieškodama būdų, iš kur gauti elektros, ketino per Energijos skirstymo operatorę (ESO) iki 2027 m. įsirengti elektrinę, gaminančią elektrą iš gamtinių dujų. Tačiau vėl susidūrė su kliūtimis. Mat nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalioja gamtosauginis reikalavimas, draudžiantis gaminti elektrą iš gamtinių dujų.
Tačiau vakar D.Kreivį ir LITGRID vadovą Roką Masiulį jau ištiko nušvitimas. Nors iš pradžių įtikinėjo A.Paukštį, kad ir kiti verslininkai nusitiesia kabelius patys, R.Masiulis pagaliau pažadėjo, kad elektros kabeliu pasirūpins LITGRID.
Bėdos dėl žemės
Dar vienas biurokratinis trikdis - nors parkui statyti buvo leista išsinuomoti valstybinę žemę, tačiau per dvejus metus nepavyksta pakeisti sklypo paskirties į pramoninį. Vieni dėl šio biurokratinio trikdžio kaltina Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau meras konservatorius Valdas Benkunskas teigia, jog Vilniaus bendrojo plano keitimo dokumentai guli ne savivaldybės, bet „laisvietės" Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos stalčiuose.
Pati A.Armonaitė aiškina, jog jos vadovaujama ministerija nuolat bendradarbiavo su „Teltonika" ir darė viską, kad parkas būtų pastatytas. Premjerė I.Šimonytė savo ruožtu aiškina, jog „nepaisant to, kad „Teltonikos" projektui buvo dedikuoti žmonės ne tik ministerijose, bet ir Vyriausybės kanceliarijoje, kažkur biurokratinė raidė sugebėjo grumstą po vežimu padėti". Todėl, anot I.Šimonytės, reikės „panaikinti ginčą tarp kelių ir kabelių."
Nustebo net Taivanas
Tad vieni, įskaitant ir dešiniųjų gerbėjus, nuo praėjusio penktadienio socialiniuose tinkluose baisisi biurokratija, per kurią Lietuva gali prarasti parke planuojamų 6000 darbo vietų su aukštesniu nei vidutinis atlyginimu. Taip pat gali prarasti nemažą įnašą į šalies Bendrąjį vidaus produktą ir netekti 500 mln. Eur mokesčių.
Skandalas pasiekė ir Taivaną - jo užsienio reikalų ministerija suskubo pranešti, kad bendradarbiavimas su Lietuva bus tęsiamas. Į Lietuvą atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras. Teigiama, jog Lietuvoje bus aptariamos dronų gamybos problemos. Tačiau kažin ar pavyks išvengti kalbos ir apie taivanietiškus lustus.
Kalta biurokratija ar rinkimai?
I.Šimonytė apgailestauja, kodėl A.Paukštys nesikreipė į ją tiesiogiai. Tačiau jei Lietuvoje dėl biurokratijos užstringa milijardiniai projektai, įskaitant ir Taivano lustų gamybą, apie kurią valdantieji gyrėsi jau kelis metus, tai kaip tada elgiamasi su smulkesniais investuotojais, negalinčiais prisikasti iki pat valdžios viršūnių?
O gal priežastys kitos? A.Paukštys šiemet yra 18 tūkst. Eur parėmęs Gitano Nausėdos prezidentinę rinkimų kampaniją, tačiau niekada neremia partijų.
„Aš pajaučiau, kad nuo to laiko visi mano projektai ėmė lėtėti. Visi atsakymai ir terminai, svarstymai, pasidarė ilgesni. Galbūt čia yra sutapimas ir kuriama sąmokslo teorija, nukreipiant nuo pagrindinių klausimų - kaip gauti elektrą, kaip padaryti tai, kad projektas veiktų ir būtų įgyvendintas. Aš nenorėčiau, kad mes nuklystume į „kas galėtų paneigti" ir pan." - pirmadienį TV3 laidoje „Dienos pjūvis" sakė A.Paukštys.
„Galbūt problema ir manyje, kadangi sulaukęs begalės prašytojų, ypač prieš rinkimus paremti pinigais, ne tik iš politikų, ir iš labdaros prašytojų, aš tiesiog išjungiau mobilų telefoną ir man niekas negalėjo prisiskambinti. Todėl visus klausimus sprendė mano komanda, teisininkai, projektų vadovai ir jie tai valdė. Viskas ir užstrigo vidurinėje grandyje iš valdininkų pusės", - kalbėjo jis.
A.Paukštys aiškina, kad į procesą įsikišo tuo metu kai pamatė, jog situacija yra „beviltiška". Vis tik jis tikina nemanantis, kad verslo savininkai turėtų vaikščioti į ministerijas ir prašyti politikų nuolankumo projektams, kurie ir taip turi būti padaryti.
Sudomino prokurorus
„Šiuo atveju, turbūt, mums būtų sudėtinga komentuoti pono Paukščio pasisakymus, bet dabartinė situacija yra tokia, kad galima paklausti „jūs žiopli ar vagys?" Ir vienu, ir kitu atveju atsakymą norėtųsi išgirsti. Jeigu tai dėl žioplumo, institucijų nesusikalbėjimo ir tam tikro nenoro atlikti pareigas, tai vienas vertinimas, jeigu pikta valia, piktybiškumas - kitas vertinimas", - vakar žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas ir pažymėjo, kad atsakymus šia tema turi pateikti ne prezidentūra, o kompetentingos institucijos, kaip Seimas bei prokuratūra.
Netrukus po pasisakymo Generalinė prokuratūra pranešė, kad prokuratūra vertina informaciją dėl įmonės „Teltonika" technologijų parko projekto stabdymo priežasčių. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti aplinkybių patikslinimą dėl pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo.