Pandemijos metu prasidėję bankrotai nesibaigia

Pastaruoju metu tokių pranešimų - ypač daug. Statistika rodo, kad bankrotų šalyje daugėja. O kas trečias atleidžiamas darbuotojas netenka darbo būtent dėl bankrutuojančios įmonės. Bankrutuoja net dešimtmečius šalyje veikusios įmonės.

Verslininkai įspėja - jeigu mokestinė politika nesikeis, bankrutuojančių įmonių ir darbų netenkančių žmonių tik daugės.

Kaip nurodoma šiemet paskelbtoje pernai metų nemokumo procesų apžvalgoje, per visą laikotarpį nuo Įmonių bankroto įstatymo taikymo pradžios (1992 m. spalio 15 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d. bankrotas buvo paskelbtas 32 597 įmonėms Lietuvoje.

O štai pernai pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 1920 įmonių.

Daugiausiai bankrutuojančių - Vilniuje

Be to, per 2024 metus buvo pradėti 1146 nauji įmonių bankroto procesai. Palyginus 2024 m. duomenis su 2023 m., bankroto procesų skaičius išaugo 12,6 proc. Tai - ne itin džiuginanti tendencija.

Nurodoma, kad bankrotų sumažėjimas buvo stebimas prieš kelis metus, maždaug nuo 2018 iki 2020 m. Deja, karantino metu bankrotų išaugo, o situacija iki priešpandeminį lygį vis dar negrįžo. Daugiausiai tarp bankrutuojančių yra uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų.

Daugiausiai bankrutuojančių - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse. Dauguma 2024 m. bankrutuojančių įmonių gyvavo 10 ir daugiau metų.

Analizė rodo, kad daugiausiai bankroto procesų pradėta statybos (22,4 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,8 proc.), transporto ir saugojimu (11,7 proc.), apdirbamosios gamybos (11,6 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (7,1 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (6,1 proc.) sektoriuose.

Palyginus bankrutuojančių įmonių skaičiaus pasiskirstymą pagal veiklas su veikiančiomis įmonėmis matyti, kad didžiausia dalis bankrutuoja apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos bei statybos veiklos įmonės.

Daugėja ir tyčinių bankrotų

Dalis tokių bankrotų - tyčiniai.

„Per visą laikotarpį nuo 1993 m. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 785 įmonėms bankroto procesai pripažinti tyčiniais (apie 2,4 proc. nuo visų pradėtų bankroto procesų), iš kurių 12 įmonių bankroto pripažinimas tyčiniu panaikintas. Kasmet daugėjant tyčinių bankroto procesų, šių procesų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje taip pat didėjo: 2013 m. buvo tik 1 proc., 2018 m. jau sudarė 4,3 proc., o 2020 m. ši dalis buvo išaugusi iki 6,6 proc. Pastaruoju metu tyčinių bankrotų skaičius palyginus su tais metais bankrutuojančių įmonių skaičiumi svyruoja apie 4-5 proc.", - skelbiama ataskaitoje.

Kas trečias atleidžiamas dėl bankroto

Įmonės bankrotas - prasta žinia darbuotojams. Dažniausiai jie visi lieka be darbo. Dalis įmonių apie tai praneša Užimtumo tarnybai. Jos atstovė „Vakaro žinioms" nurodė, kad šiemet vien per pirmus penkis mėnesius gauti 25 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir tokiomis sąlygomis atleidžiamus 900 darbuotojų.

„Šiais metais atleidimų priežastis - bankrotas buvo nurodytas 10 grupės darbuotojų atleidimų, įspėta 400 darbuotojų. Numatomi grupės darbuotojų atleidimai dėl bankroto buvo gauti iš 4 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių, 3 - apdirbamosios gamybos, po 1 - iš transporto ir saugojimo, statybos, švietimo įmonių", - nurodė atstovė.

Analizuojant pernai metų skaičius, Užimtumo tarnyba nurodo, kad 2024 m. kas trečias grupės darbuotojų atleidimas, apie kurį buvo informuota Užimtumo tarnyba, buvo dėl juridinio asmens bankroto (35,7 proc.). 2024 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi ir registruota bedarbio statusu 1,4 tūkst. asmenų, kurių atleidimo priežastis buvo įmonės bankrotas arba likvidavimas. Šiemet per 5 mėnesius - apie 600 asmenų.

Darbuotojų teisės bankroto metu

Tokioje situacijoje atsidūrę darbuotojai nepraranda savo teisių. Užimtumo tarnybos atstovė primena, kad jei įmonei paskelbiamas bankrotas, visi neišmokėti atlyginimai, atostoginiai, išeitinės išmokos ir kt. išmokami iš bankrutuojančios įmonės turto, jei toks yra.

Jei įmonė negali išmokėti darbuotojams priklausančių sumų, jos gali būti kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Garantinio fondo. Darbuotojai dėl išmokų iš Garantinio fondo reikia kreiptis į „Sodrą".

Taip pat atleisti darbuotojai turi teisę registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Interviu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ:

- 2024 m. bankrotų skaičius, palyginus su 2023 m., išaugo 12,6 proc. Tarp daugiausiai bankrutuojančių - maitinimo ir apgyvendinimo įmonės. Ar tai atspindi realią situaciją?

- Ne, manau, kad procentas turėtų būti du ar net tris kartus didesnis. Rinkome informaciją apie bankrutuojančias įmones. Viską pamačius, tiesiog šiurpsta oda.

Bankrotai pirmiausia susiję su padidintu PVM, sumažėjusiu vartojimu, nuolat augančiu minimaliu atlyginimu ir produktų brangimu. Pavyzdžiui, karo fone, tik Lietuva turi tokio dydžio PVM maitinimo sektoriui. ES vidurkis yra 12 proc. Vokietija po COVID-19 buvo padidinusi iki 19 proc., bet šiemet sumažino iki 7 proc., nes tai nepasiteisino. Lietuvoje masiškai užsidarinėja maitinimo verslas. „Sodra" nedaro jokių išlygų. Nesumokėjus mokesčių, akimirksniu įšaldomos sąskaitos. Jokių atidėjimų nebedaro. Taip į dugną keliauja ir geri restoranai. Plečiasi kebabinės, picerijos - viskas, kas pigiausia.

Įtakos turi dar likę atidėti mokesčiai po pandemijos, dabar daugiau atsidaro naujos įmonės, neturinčios jokių įsipareigojimų. Jie dar nežino, kokie pavojai jų laukia. Manau, kad ir naujos įmonės netrukus pradės užsidarinėti.

- Tarp daugiausiai bankrutuojančių - įmonės, veiklą vykdžiusios 10 metų ir daugiau. Tai nėra rinkos naujokai, neįvertinę pajėgumų...

- Tai yra tie, kurie bandė išsaugoti darbuotojus, per karantiną prisiėmė paskolų, atidėtų mokesčių. Jiems yra blogiausia. Be to, oficialiai matome tik dalelę statistikos. Ten nėra atvejų, kai įmonių tinkle užsidaro kelios kavinės ar viešbučiai. Daug tinklų uždarė po kelis restoranus arba užsidaro nepaskelbę bankroto.

Ypač skaudu, kai tai vyksta regionuose. Juk tai yra kaip socializacija. Žmonės nebeturi susibūrimo vietos. Maitinimo įstaigos yra ne tik vieta skrandžiui prisikimšti, bet ir vieta bendravimui. Tai labai liūdina.

- Seime patvirtinta mokesčių reforma, kitais metais didės minimalus atlyginimas. Seimo nariai, įspėti, kad verslai užsidarys arba išsikels, sakė, kad nieko panašaus nenutiks. Kas iš tiesų laukia kitais metais?

- Situacija tik prastės. Biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pasakė, kad bankrutuoja tie, pas ką neskanu. Tokios gilios žinios yra pas politikus.

Mes turime pasidarę analizę, bet institucijos nepasivargina net atsiversti mūsų pateiktų skaičių. Jie kalba tik emociškai, nesiremdami skaičiais. Taip ir turėsime tik pigiausią maistą. O paskui visi stebisi, kodėl vaikai nutukę, kodėl į kariuomenę pusė jaunimo yra netinkamos sveikatos. Visa tai yra labai susiję.