Paskutinę spalio savaitę biokuras pabrango 4,5 proc.

Agentūros duomenimis, didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę sumažėjo 0,6 proc. Dujų kainų vidurkis spalio 27–31 d. sudarė 31,8 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę jis siekė 32 Eur/MWh. LEA teigimu, gamtinių dujų kainų sumažėjimą lėmė vidutinė gamtinių dujų paklausa, sutapusi su didele SGD pasiūla.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–2 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 27–32 Eur/MWh ribose.

Skelbiama, jog Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 59,2 proc., prieš savaitę saugykla buvo užpildyta 58,3 proc., o prieš metus tuo pačiu metu – 79,8 proc.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 82,8 proc. Praėjusią savaitę saugyklos užpildymo lygis siekė 82,8 proc., o prieš metus – 95,2 proc. 

LEA duomenimis, pastarąją savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai buvo patiekta 486,7 GWh gamtinių dujų. Ankstesnę savaitę šis skaičius siekė 548,5 GWh. Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 216,3 GWh, ankstesnę savaitę – 193,9 GWh. 

Skaičiuojama, kad Lietuvos biodujų gamyklose minėtu laikotarpiu buvo pagaminta 4,7 GWh dujų, o ankstesnę savaitę – 4,7 GWh.

Kaip praneša agentūra, Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. spalio 27–31 d., lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 18,3 proc. – suvartota 247,4 GWh gamtinių dujų. Ankstesnę savaitę šis skaičius siekė 302,7 GWh.

Kaip nurodo LEA, nagrinėjamą savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 65 USD/bbl. Tai 1,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai ji siekė 64 USD/bbl. Akcentuojama, jog naftos kainų padidėjimą lėmė OPEC+ pranešimas, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį pristabdys naftos gavybos didinimą. Tai sumažino rinkos susirūpinimą dėl naftos pertekliaus. Palyginimui, lygiai prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 72,3 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji kainavo 86,2 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais kainos bus 1 USD/bbl mažesnės, o vėliau – tokios pačios, kaip buvo manoma prieš savaitę. Skelbiama, jog Brent naftos kainos gali svyruoti 64–70 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2–1,4 proc.,  Estijoje sumažėjo 0,9 proc., o Lietuvoje nepakito. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Estiją, padidėjo 0,1–3 proc., o Estijoje kaina sumažėjo 3,7 proc. 

Skaičiuojama, jog tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų šiose šalyje sudaro 0,055 Eur/l. Lyginant su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 13,2 proc., o dyzelino – 4,3 proc. mažesnė.

Skaičiuojama, jog didmeninė elektros kaina dėl sumažėjusios nacionalinės generacijos bei išaugusio elektros energijos vartojimo Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 15 proc. – nuo 79,6 Eur/MWh iki 91,8 Eur/MWh. 

LEA duomenimis, pastarąją savaitę didmeninės elektros kainos, lyginant su ankstesne savaite, padidėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 15 proc. – nuo 79,6 Eur/MWh iki 91,8 Eur/MWh, Estijoje – 9 proc., nuo 77,7 Eur/MWh iki 84,6 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 64 proc., nuo 37 Eur/MWh iki 60,8 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos kilo 27 proc. – nuo 58,2 Eur/MWh iki 74,1 Eur/MWh, Suomijoje – 79 proc., nuo 28,5 Eur/MWh iki 51,2 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos sumažėjo 1 proc. – nuo 96,8 Eur/MWh iki 96 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu, palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 2,6 proc. – iki 236,5 GWh.

Skelbiama, jog bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 159,2 GWh ir buvo kone 23 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę. 

LEA duomenimis, per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 67 proc. suvartotos elektros energijos, o trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos, Latvijos ir Lenkijos.

Skaičiuojama, kad vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 98 GWh. Tai 19 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai buvo pagaminta 120,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 120,7 GWh.

Saulės elektrinės minėtu laikotarpiu pagamino 9,2 GWh elektros. Tai 39,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai buvo pagaminta 15,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 3 proc. daugiau elektros energijos –  9,5 GWh.

LEA duomenimis, šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 29,5 GWh elektros energijos. Tai 41,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 50,2 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 17 GWh elektros energijos – 42,6 proc. mažiau nei šiemet.

Taip pat nurodoma, jog hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 10,0 GWh – 36,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę ir 18,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus.

Europoje sparčiai augant elektromobilių skaičiui, jų elektros suvartojimas iki 2030 m., kaip prognozuojama, išaugs nuo 45 TWh iki 100 TWh. Nors, kaip pažymi ekspertai, tai yra reikšmingas augimas, jis vis dar menkesnis nei kitų sektorių, pavyzdžiui, duomenų centrų, energijos poreikis. 

LEA duomenimis, šiemet elektromobiliai sudarė 16 proc. visų naujų automobilių ES, o Norvegijoje – net 95 proc. Tačiau ši transporto sektoriaus transformacija kelia iššūkių elektros tinklams: kai kuriose vietovėse trūksta pajėgumų įrengti greito įkrovimo stoteles, ypač didelės galios sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimui.

Taip pat skelbiama, jog biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 21,64 Eur/MWh. Ji padidėjo 4,5 proc., lyginant su ankstesne savaite (20,71 Eur/MWh). 

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,98 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 21,26 Eur/MWh.