Pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo elektros kaina. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos bei augusio vartojimo elektra brango 3 proc.
Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną.
Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę.
Elektros energijos vartojimas šalyje spalio 13–19 dienomis, palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 4,7 proc. – iki 226,8 GWh.
Bendra elektros gamyba siekė 159,1 GWh, arba 6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.
Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 70 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuota iš Latvijos ir Švedijos.
Daugiausiai elektros energijos per savaitę pagamino vėjo elektrinės (70,8 GWh), nors tai 6,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę (75,9 GWh).
Saulės elektrinės pagamino 18,7 GWh elektros – 21,9 proc. mažiau, šiluminės elektrinės generavo 44 GWh – 1,6 proc. mažiau. Tuo metu hidroelektrinių gamyba augo 0,7 proc. (12,5 GWh).
Nepaisant šoktelėjusios elektros kainos, dalies kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę nepakito – kainų vidurkis spalio 13–19 d. sudarė 32 Eur/MWh ir buvo toks pat kaip ir ankstesnę savaitę.
Agentūros teigimu, gamtinių dujų kainų stabilumą lėmė pakankamai užpildytos gamtinių dujų saugyklos ir nekintama jų pasiūla.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 28–32 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 57,7 proc., o Europos saugyklos šiuo metu užpildytos apie 82,8 proc.
Per savaitę, spalio 13–17 d., per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 233,5 GWh gamtinių dujų, į Latviją išsiųsta 79,9 GWh. Tuo metu Lietuvos biodujų gamyklose buvo pagaminta 4,3 GWh dujų.
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 4,1 proc., suvartota 276,9 GWh gamtinių dujų.
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 62 USD/bbl ir buvo 4,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę (65 USD/bbl).
Pasak LEA, naftos kainos mažėjo, nerimaujant dėl žaliavinės naftos pasiūlos pertekliaus, sumažėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę, o vėliau bus tokios pačios, kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 60–65 USD/bbl ribose.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–1,7 proc., Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,4 procento. Tuo metu dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,2–1,0 proc., išskyrus Latviją, kur kaina padidėjo 0,3 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo ir sudaro 0,063 Eur/l.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 19,98 Eur/MWh ir buvo 0,9 proc. mažesnė, palyginti su ankstesne savaite (20,17 Eur/MWh).
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,44 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,69 Eur/MWh.