Pienininkai: ŽŪM labiau rūpi kemsynai, ir pelkės nei pieno gamintojai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti administravimo taisykles, pagal kurias šiemet bus išmokėti 10,66 mln. eurų.

Taisyklėse numatyta, kad ši parama skiriama tiems pieno gamintojams, kurie Žemės ūkio ir kaimo verslo registre užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 31 d. (imtinai). Jų vardu Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. liepos 1 d. turi būti registruotų pieninių karvių. Į paramą pretenduojantys gamintojai turi būti 2023 m. balandžio-birželio mėnesiais pardavę pieną perdirbti VĮ Žemės ūkio duomenų centre (ŽŪDC) registruotiems pieno supirkėjams.

Parama skiriama pieno gamintojams, kuriems supirkėjai už supirktą natūralų žalią pieną 2023 m. balandžio-birželio mėnesiais mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą, ne didesnę kaip 40 ct/kg, išskyrus ekologinio ūkio statusą turinčius ūkius ir kooperatyvų narius.

Gamintojams, kurių ūkiai 2023 m. rugpjūčio 1 d. turėjo ekologinio gamybos ūkio sertifikatą žalio pieno gamybai (įskaitant ir ūkius, turinčius pereinamojo laikotarpio į ekologinę gamybos sistemą statusą), arba 2023 m. kovo 1 d. buvo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kuris ŽŪDC yra registruotas pieno supirkėju, nariams parama skiriama tuo atveju, jei 2023 m. balandžio-birželio mėnesiais supirkėjai jiems už supirktą natūralų žalią pieną mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą, ne didesnę kaip 45 ct/kg.

- Kodėl pieno gamintojai ir vėl nepatenkinti, nors europinė parama - solidi?

- ŽŪM diferencijuoja šitą paramą, taip pažeisdama Europos Komisijos reglamentą, kuriame yra parašyta, kad išmokos turi būti paskirstytos, remiantis objektyviais, nediskriminuojančiais kriterijais. Ir, atsižvelgiant į nukentėjusių ūkių situaciją, turi būti užtikrinama, kad nebūtų iškreipta rinka ir konkurencija.

Tai šiuo atveju ministerija bandė skirti paramą neaiškiais pagrindais. Pradžioje buvo pasirinkusi mokėti paramą tiems, kurie gauna už natūralaus pieno kilogramą 0,35 Eur ir mažiau. Po to, kai mes, pieno gamintojai, sukrutome, ŽŪM nusprendė europinę paramą skirti ir tiems, kurie už natūralų pieną gauna iki 0,40 Eur ir mažiau, o kooperatyvams ir ekologiniams ūkiams skirti paramą, jei gauna 0,45 Eur ir mažiau. O tie ūkiai, kurie gautų už pieną daugiau, jau lieka už borto. Tai aiškiai yra diskriminuojančio pobūdžio sprendimas, pažeidžiantis konkurenciją tarp tų ūkių, kurie dalyvauja pieno gamyboje.

- Gal manoma, jog stiprūs ūkiai gali išsilaikyti ir be paramos?

- Bet didieji ūkiai yra daug investavę ir į aplinkosaugines priemones, tai ir visokie mėšlo separatoriai, mėšlo bei srutų įterpimo priemonės, tai ir gyvūnų gerovė, darbuotojų sveikatingumas, atlyginimai, socialiniai klausimai bei aibė kitų klausimų. O būtent šie didieji ūkiai skirstant europinę paramą gali likti už borto, nors jų pieno savikaina yra apie 0,47 Eur.

Kreipėmės į Konkurencijos tarybą, į Seimo Kaimo reikalų komitetą ir šis kaip niekad vieningai, visi 7 komiteto nariai balsavo už siūlymą, kad ŽŪM peržiūrėtų europinės paramos paskirstymo schemą, kad parama būtų skirstoma ne už pieną, bet už pieninę karvę, neišskiriant ūkių ir neiškraipant konkurencijos.

- O kas nuo to konkrečiai pasikeistų, jei parama būtų skiriama ne už pieną, bet už karvę?

- Modernūs ūkiai primelžia po 10 t pieno, o kiti ūkiai - vidutiniškai po 5,6 t. Jei mums mokės už pieninę karvę, o ne už pieną, mes gausime mažiau, bet dėl šito nesiginčijame. Yra kaip yra. Yra smulkesnių ūkių, jiems su investicijomis sunkiau, todėl mes neprieštaraujame, sutinkame.

Tarp kitko, mūsų valstybė gali prisidėti prie 10,6 mln. Eur paramos, kurią mūsų pieno gamintojams skiria Europos Komisija. Komisija leidžia, kad šalis ES narė iš savo pusės prisidėtų 200 proc. Tai būtų 21 mln. Eur. Pridėjus tuos Lietuvos pinigus prie europinės paramos, jau gautume daugiau nei 30 mln. Eur, bet ŽŪM net neprašo iš Vyriausybės tos paramos. Jiems, kaip sakoma, „iki lemputės". Esą viskas ir taip gerai, nors mes matome, jog pieno sektorius ypač traukiasi. Ir pašarų šiemet bus mažiau dėl sausros, ir ūkiai masiškai parduoda galvijus lenkams.

Lenkija pastaruoju metu skyrė 10 milijardų zlotų (2,3 mlrd. Eur) būtent žemės ūkio sektoriui. O mes - nieko! Gamyba mūsų mažėja. Atėjus šiai Vyriausybei, dėmesys į aplinkosaugą, į pelkes, į durpes, bet jeigu nori būti sotus ir gerai gyventi, pirmiausiai reikia dirbti. Jokie aitvarai turto neatneš. O šiandien mes nuo gamintojų nusisukome, prisiauginime velnišką kiekį kontrolierių. Šneka apie biurokratijos ir administracinės naštos mažinimą, bet to nėra. Visi pikti, barškink nebarškinęs - niekas nieko negirdi, o tikrintojų ir baudėjų - vežimais vežk!

- Gal specialiai stengiamasi, kad mūsų žemės ūkis nunyktų, galutinai atlaisvintų rinką ir lietuviai valgytų tik importuotus produktus?

- ŽŪM nustojo duoti išmokas už pieninius bulius, todėl jei jų skerdiena bus sulyginta su mėsinių bulių skerdiena, mėsa pabrangs. Kadangi mėsinių buliųnėra daug, o pieninių auginti neapsimokės, valgysime numelžtą karvieną ir kalti vėl bus žemdirbiai.

Valdžia šneka apie kaimo gyvybingumą, tačiau naikina pieno ūkius, kurių kiekvienas gali įdarbinti apie 70-90 žmonių, kai tuo metu augalininkystės ūkiui pakanka 5-7 darbininkų.

Sako, kad mes vis skundžiamės ir prašome kompensacijų, kurios vis vien vienos mažiausių ES. Mes sutiktume, kad kompensacijos žemdirbiams būtų panaikintos visoms ES šalims, bet su tuo tikrai nesutiks prancūzas ar vokietis. Nors jei jie visai negautų kompensacijų, lietuviai žemdirbiai juos daugiau nei 50 proc. „perspjautų". Mūsų karvės, palyginus su tarybiniais metais, dabar tokios produktyvios, kad anais laikais būtume gavę po tris, keturis Lenino ordinus.

Lietuvos pienininkystė skaičiais

• 1989 m. primelžta 3 mln. t;

• 2018 m. primelžta 1,4 mln. t;

• 2022 m. primelžta 1,3 mln. t.

• Lietuvoje pienininkyste verčiasi 11 200 ūkių ir dar keli tūkstančiai ūkių laiko karves tik savo šeimos reikmėms.

• 2017 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 555 kg pieno ir 97 kg jautienos;

• 2022 m. vienam gyventojui teko 526 kg pieno ir 92 kg jautienos.

• Šiemet šalies pienininkystės ūkiai turi 223 tūkst. karvių, o 2016 m. jų dar buvo 300 tūkst.

• Ženkliai mažėja investicijos į pienininkystės sektorių: 2021 m. 196 investuotojai investavo 9,6 mln. Eur, o šiemet liko tik 100 investuotojų, investavusių į šį sektorių 26 mln. Eur.