Praėjusią savaitę elektros kaina šalyje liko stabili

Jos teigimu, stabilias elektros kainas nulėmė permainingi orai.

„Savaitės pradžioje kainos visose Baltijos šalyse buvo palyginti aukštos dėl minimalios vėjo gamybos. Pavyzdžiui pirmadienį Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino vos 174 MWh. Tačiau savaitės viduryje vėjas pakilo, ir buvo pasiektas naujas vėjo jėgainių gamybos rekordas: ketvirtadienį, pirmą paros valandą, vėjo generacija pasiekė 1513 MW. Per šią vieną valandą vėjo elektrinės pagamino beveik 10 kartų daugiau elektros, nei per visą pirmadienio parą. Nors tokie permainingi orai lėmė kainų šuolius, tačiau palyginti su praėjusia savaite, vidutinė elektros kaina išliko stabili,“ – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. nuo 244 GWh iki 252 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 50 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 125 GWh elektros energijos – 16 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 107 GWh.

„Litgrid“ duomenimis daugiausiai elektros energijos per savaitę gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 23 proc. (iki 66 GWh). Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 8 proc. (iki 23 GWh).

Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, saulės jėgainės – 7 GWh,  o kitos elektrinės gamino 12 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 53 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 18 proc., hidroelektrinės – 14 proc., saulės elektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 9 procentų.

Pagal importo ir (ar) eksporto (saldo) santykį, 54 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 2 proc.

Diferencijuojant šalies importą, 60 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 36 proc., o likę 4 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 17 proc. (iki 18 GWh) – 85 proc. buvp eksportuoti  į Lenkiją, 9 proc. į Skandinaviją, o likę 5 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 54 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi.

„NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 83 proc. Lietuvos kryptimi.