1 nuotr.Praėjusį ketvirtadienį užbaigus tinklo rekonstrukcijos darbus, ribojusius Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės darbą ir tarpsisteminių jungčių su Šiaurės šalimis pralaidumus, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 14 proc. iki 91 euro už megavatvalandę (MWh), praneša „Litgrid“.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalių kainos išliko stabilios, nepaisant remonto darbų ir tarpsisteminių pralaidumų ribojimų“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Anot bendrovės, remonto darbų įtaką vidutinei didmeninei elektros kainai Lietuvoje kompensavo vėjo elektrinių gamyba.
Skelbiama, spalio 27–lapkričio 2 d. Latvijoje elektros kaina taip pat siekė 91 eurą už MWh, o Estijoje – 85 eurus.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 236 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 67 proc. elektros suvartojimo.
Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 159 GWh elektros energijos – 23 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 206 GWh.
Daugiausia elektros Lietuvoje praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, nors jų gamyba mažėjo 19 proc. iki 98 GWh.
Taip pat prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba smuko 41 proc. iki 30 GWh, o saulės jėgainių generacija mažėjo 40 proc. iki 9 GWh. Tuo metu hidroelektrinės praėjusią savaitę pagamino 10 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.
„Litgrid“ duomenimis, bendras elektros importo kiekis augo 40 proc. iki 104 GWh. Iš Skandinavijos į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį buvo importuota 78 proc. elektros, iš Latvijos – 12 proc., o iš Lenkijos – 10 proc.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę mažėjo 46 proc. iki 23 GWh. Skaičiuojama, kad 62 proc. eksporto buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 38 proc. – į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 46 proc. Lenkijos ir 38 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos ir 88 proc. Lietuvos kryptimis, informuoja bendrovė.
