1 nuotr.Seimas ketvirtadienį priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis užtikrins žvejų teisę į nuostolių atlyginimą, šiems netenkant galimybės žvejoti dėl valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, akcinių bendrovių, veiklos.
Už įstatymo pakeitimo projektą priėmimo stadijoje balsavo 88, susilaikė 2, o prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d.
Projekto autoriai, konservatoriai Kazys Starkevičius, Mindaugas Skritulskas ir Kęstutis Mažeika argumentuoja, kad poreikis šioms pataisoms iškilo dėl konkrečios situacijos, susijusios su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) veikla.
Šiuo metu 16-ame Baltijos jūros priekrantės žvejybos bare, kuriame 2023 m. spalio mėn. buvo sustabdyta žvejyba dėl laivybos kanalo vedlinės pasukimo darbų. 2 įmonės, turinčios teisę į žvejybos įrankius šiame plote, kreipėsi į KVJUD prašydama atlyginti nuostolius, tačiau 2023 m. sausį Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, jos veiklos sukelti nuostoliai nesuteikia teisės reikalauti nuostolių atlyginimo pagal galiojantį įstatymą.
Pagal anksčiau galiojančią Žuvininkystės įstatymo redakciją žuvų išteklių naudotojai turi teisę į nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu. Tačiau nebuvo numatyta, kad ta pati teisė galioja dėl valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių (akcinių bendrovių) ūkinės veiklos.
