Rizika auginti sausmedžius pasiteisino

- Jonavos rajone, Užmiškių kaime, auginate sausmedžius, kaip kilo idėja auginti tokias uogas?

- Viskas prasidėjo nuo idėjos. Su žmona Agne samdomuose darbuose savęs nerealizavome, ieškojome idėjų, ką dar papildomai galėtume nuveikti. Bediskutuodami nusprendėme, kad reikėtų auginti įdomesnes uogas, juk turėjome kelis hektarus žemės. Kaip tik vyko mokymai apie sausmedžių auginimą ir mes nuvažiavome į kelis seminarus.

Taigi nusprendėme surizikuoti. Iš pradžių, 2018 metais, pasisodinome pusę hektaro sausmedžių, 2022 metais išsiplėtėme iki 3 hektarų. Žinoma, supratome, kad ūkį reikia stiprinti, įrengti vėsinimo kameras, sandėliavimo patalpas. Dalyvavau jaunojo ūkininko projekte ir gavome paramą. Šiuo metu su žmona esame pasiskirstę darbus, aš labiau užsiimu ūkio reikalais, auginimu, o žmona - rinkodara.

- Minėjote, kad samdomų darbų jums nepakako, kokius darbus su žmona dirbate?

- Aš dirbu importo srityje, importuojame tam tikrų gamintojų medžiagas į Lietuvą, o žmona dirba energetikos srityje. Beje, žmona kilusi iš ūkininkų šeimos, mano tėvai irgi nebuvo atitrūkę nuo žemės. Aš pats po studijų buvau išvažiavęs į Angliją dirbti ūkyje, buvau atsakingas už daugelį sričių - nuo augalų sėjos iki derliaus. Sukauptas žinias parsivežiau į Lietuvą ir čia taikau (šypsosi). Žinoma, visada reikia tobulėti.

Be abejo, investuojame į techniką, juk laukus reikia apdirbti. Triūsiame visa šeima, ypač sezono metu būna labai daug darbo. Pagal paslaugų kvitus sezoniniams darbams samdome darbuotojus uogoms rinkti. Uogas renkame rankomis, taip išlaikydami jų geriausią kokybę.

Didžiausias iššūkis auginant sausmedžius ir yra uogų rinkimas, nes tai ilgas procesas. Žolės šienavimas, medelių genėjimas, laistymas, tręšimas - šiuos darbus spėti nesunku. Birželis būna sunkiausias, nes sausmedžių uogos subręsta šį mėnesį. Šiais metais uogos subrendo dviem savaitėmis vėliau nei įprastai, tai buvo tarsi apsauga nuo paukščių antplūdžio, šįmet dėl paukščių netekome tik 20 proc. derliaus. Sausmedžius labai lesa paprastieji varnėnai, strazdai.

Prieš dvejus metus paukščiai mums padarė labai daug nuostolių, sulesė net 70 proc. derliaus! Taigi pradėjome statybas konstruktyvo, juo dengsime laukus nuo paukščių. Kiek padėtų ir garsinė patranka, bet mūsų laukai arti kaimynų, stengiamės netrukdyti kitų ramybės. Turime lazerius, bet saulėtomis dienomis jie nepasiteisina, padeda tik vakarais ir debesuotomis dienomis. Siekiant atbaidyti paukščius, priemonės turi būti kompleksinės.

- Sausmedis panašus į šilauogę, ne giminaitis?

- Ne. Visai negimininga uoga, ji panaši tik savo mėlynumu. Sausmedis yra pailgos formos su aksomine žievele. Sausmedis yra superuoga, labai turtingos maistinės vertės. Jis yra kilęs nuo Japonijos, Rusijos ir Kanados. Šiandien sausmedžių veisles intensyviai selekcionuoja lenkai. Lietuvoje daugiausia ir auginami lenkiški sausmedžiai, nes arčiausia atsivežti, pigiau įsigyti.

Mūsų ūkyje yra lenkiškų veislių, yra dvi rusiškos, ir dvi kanadietiškos. Daugiau veislių leidžia pailginti uogų sezoną, nes vienos uogos subręsta anksčiau, kitos vėliau. Klientai ragaudami šias uogas sako, kad skonis panašus į gervuogės, mėlynės. Sausmedis gali būti saldžiarūgštis, turėti kartumo poskonį. Gali uoga būti labai saldi, viskas priklauso nuo veislės.

- Koks sausmedžių derlingumas?

- Teoriškai kai kurios veislės duoda apie 4 kg iš krūmo. Mūsų krūmas duoda apie 1,5 kg. Teorija ir praktika ne visada sutampa. Iš hektaro gauname iki 3 tonų šių uogų. Bet reikia turėti omenyje, kad ne visos uogos yra kondicinės. Vis dėlto perdirbimo grandies mes dar neturime, tai ateities planai. Šiuo metu parduodame tik šviežias uogas. Tiksliau, šiųmetines jau realizavome.

- Kokiais principais auginate ir realizuojate?

- Stengiamės uogas auginti kuo ekologiškiau, bet visiškai ekologiškai neįmanoma, nes kol medeliai jauni, lapus labai puola amarai. Reikia nupurkšti, kad neįsimestų susirgimai, perduodami amarų. Taigi amarai yra pagrindinis sausmedžio priešas. Kai jau krūmas didesnis, mes jokių purškimų nebevykdome.

Prekiauti bandėme turguose, bet kai uogų sezonas, mes neturime laiko sėdėti turguje, darbų daug. Sukūrėme elektroninę parduotuvę, kur žmonės gali užsisakyti. Vilnių, Kauną aptarnaujame per maistomatus. Maistomatuose yra reguliuojama temperatūra. Aišku, dabar šviežių uogų jau nėra, derlius išpirktas, bet turime idėją pristatyti žmonėms šaldytas uogas. Maistomatuose -18 laipsnių gali būti, taigi ne problema. Dėl šaldytų uogų čia kitų metų planai.

Mūsų šeima žiemai daug užsišaldo sausmedžių uogų, man šaldytas sausmedis - pats skaniausias.

- Realizuoti derlių lengva?

- Yra nuolatinių pirkėjų. Viską realizuojame vidaus rinkoje. Yra augintojų, kurie planavo eksportuoti sausmedžių uogas, tačiau eksportavimui reikia apie 60 tonų. Šiandien Lietuva neišaugina tokių kiekių sausmedžių, kad augintojai galėtų kooperuotis ir eksportuoti. 2024 metais visoje Lietuvoje buvo deklaruota apie 140 ha sausmedžių plotų.

Džiaugiamės, kad mūsų uogas valgo mūsų šalies gyventojai. Žmonės dažnai klausia, kuo lietuviška uoga kitokia, nei išauginta Lenkijoje, kitur? Jūs pagalvokite, juk uogas reikia atvežti iš kitų šalių, produkcija yra konservuojama, kad nesugestų. Mes, lietuviai, esame šiauresnėje zonoje nei Lenkija. Ką tai reiškia? Lietuvoje yra mažiau registruotų augalų apsaugos produktų nei Lenkijoje, tai rodo ir mažesnį galimų purškimų skaičių Lietuvoje auginamiems augalams. Štai jums ir atsakymas, kuo lietuviška uoga geriau.

Įsivaizduokite kokią Graikiją, šalies sezonas ilgas ir karštas, ten galima purkšti dar daugiau, nes augalas natūraliai turi daugiau priešų.

- Kodėl pasivadinote „Lokio uoga"?

- Labai ilgai galvojome, kokį pavadinimą ūkiui suteikti. Niekaip neradome tokio, kuris tiktų ir gerai skambėtų. Vieną dieną važiuojame į savo laukus, jie yra tarp Jonavos ir Ukmergės, išvažiavę iš Jonavos leidžiamės per daubą, kur teka Lokio upelis. Žmonai sakau: „O jeigu Lokio uoga?" Mes juk įsikūrę prie pat Lokio upelio. Taip ir gimė pavadinimas.

- Jūsų ūkyje žmonės patys pasiskina uogų?

- Taip, sezono metu kviečiame, parodome, kaip auginame, kaip viskas atrodo. Tik žmonės nustemba, kad ne taip greitai prisiskina šių uogų. Čia ne kokios braškės. Žmonės, būna, per pusvalandį prisiskina tik 200 gramų. Nusibosta, sako, ai, užteks, neturiu kantrybės (juokiasi). Kantrybės čia reikia. Sausmedžio uogas skinti yra sunku, jos nėra didelės, pasislėpusios krūme.

Lietuviai mėgsta vietinius augintojus, tokius nedidelius, kaip mes, todėl ir atvažiuoja, perka. Vieni atvažiuoja nedaug įsigyti, paragavimui. Kiti perka ir po 20 kg, dažniausiai šaldymui, kad visą žiemą turėtų. Pati uoga šaldytuve šviežia gali būti dvi savaites.

- Esate patenkinti savo sprendimu taip ūkininkauti?

- Taip, labai, ir šiųmetiniu derliumi patenkinti. Susitarėme su paukščiais, nenulesė mūsų smarkiai (juokiasi). Viskas gerai. Išvis mes esame tokie žmonės, kuriems norisi aplink kuo daugiau optimizmo, šypsenų. Ne viskas šiame pasaulyje tik blogai. Mes, smulkieji, negalime visko sukrauti valdžiai, reikia nuo savęs visada pradėti. Jeigu labai smarkiai dirbsite - sukursite ūkį, subursite klientų ratą. Na taip, valdžia, žinoma, galėtų paramą kitaip skirstyti, nes matome, kad didiesiems tenka daugiau ir paramos, ir galimybių tą paramą įsisavinti.