Šimkus: dėl būsto paskolų refinansavimo supaprastinimo bus sutaupyta virš 220 mln. eurų

„Tai esminis šių metų pasikeitimas. (...) Šio supaprastinto refinansavimo neišvengiamybė paskatino pokyčius jau 2024 m., o nuo praėjusių metų pradžios mes turime tokią gerą padėtį, kad 40 tūkst. būsto paskolų turėtojų pakeitė savo paskolos kredito maržą, o tai lemia, jog 220 mln. eurų bus sutaupyta per tų paskolų gyvavimo laikotarpį. Tiesa, tas procesas ir toliau tęsiasi“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

Tiesa, kaip pridūrė LB vadovas, daugiau nei pusė tų paskolų buvo persitarta po formalaus naujos tvarkos įsigaliojimo šių metų vasarį.

„Rezultatai įspūdingi. Vidutiniai būsto paskolų refinansavimo ir persitarimo srautai išaugo kelis kartus. Nuo formalios supaprastinto refinansavimo schemos įsigaliojimo tvarkos, 24 tūkst. paskolų buvo persitarta ir beveik 2 tūkst. paskolų buvo refinansuota. Vidutinė per paskolos laikotarpį sutaupoma suma refinansavimo atvejais – beveik 7 tūkst. eurų, o persitarimo atvejais vidutiniškai bus sutaupoma apie 4 tūkst. eurų“, – tikino G. Šimkus.

Pasak centrinio banko pirmininko, prie pagerėjusios būsto paskolų rinkos šalyje reikšmingai prisidėjo ir tai, kad kredito įstaigos dabar privalo siūlyti tiek fiksuotas, tiek kintamas palūkanų normas, derantis dėl būsto paskolos, o dėl to reikšmingai išaugo fiksuotų palūkanų dalis susitarimuose.

„Nuo gegužės mėnesio įsigaliojo reikalavimas kredito įstaigoms pateikti tiek fiksuotos, tiek kintamos palūkanų normos siūlymą. Dabar matome, kad fiksuotų palūkanų dalis nuo praktiško jos neegzistavimo – 1 proc. – pakilo iki 7 proc. Ši tendencija turėtų tęstis“, – tikino G. Šimkus.

„Šie pakeitimai kartu lėmė, kad konkurencija būsto paskolų rinkoje suintensyvėjo ir tą patvirtina būsto paskolų kredito maržų sumažėjimas. (...) Neseniai kalbėjome, kad būsto paskolos Lietuvoje yra vienos brangiausių euro zonoje, šiuo metu mes esame maždaug per viduriuką“, – teigė LB vadovas.

LB būsto paskolų rinkoje regi svarbų tarpininkų vaidmenį

Tiesa, kaip teigia G. Šimkus, centrinis bankas šiais bei kitais metais intensyviai bendraus su kredito tarpininkais, nes mato svarbų jų vaidmenį būsto paskolų rinkoje.

„Jie galėtų sustiprinti konkurenciją bei klientų mobilumą būsto paskolų rinkoje. Numatome, kad jie galėtų atlikti itin svarbų vaidmenį, nes kredito tarpininkai suteikia galimybę gauti paskolą platesniam gyventojų ratui – dirbantiems ne pagal darbo sutartį, atliekantiems individualią veiklą ir žmonėms, kurie dėl laiko ar žinių stokos neužpildo paskolos paraiškų ir apsiriboja ieškodami geriausių pasiūlymų“, – kalbėjo banko valdybos pirmininkas.

Anot jo, LB intensyviai dirba, kad kredito įstaigos ir tarpininkai glaudžiau bendradarbiautų, o jei norimų rezultatų nebus pasiekta bendravimo, medijavimo priemonėmis – bus siūlomi įstatymų pokyčiai.

„Intensyviai dirbame, kad kredito įstaigos ir tarpininkai glaudžiau bendradarbiautų. (...) Medijuojame, kad susikalbėjimas ir bendri sprendimai atsirastų tarp šių dviejų sričių. Tiesa, jei rezultatas netenkins – mes nebelauksime ir inicijuosime teisės aktų pakeitimus, nes procesas jau per ilgai tęsiasi“, - tikina G. Šimkus.

Kitų metų rinkos pokyčius Lietuva pasitinka pakilimo fazėje

Pasak G. Šimkaus, kitais metais nekilnojamojo turto (NT) rinka šalyje toliau reikšmingai keisis, tačiau tai nestabdys būsto paskolų portfelio bei paklausos augimo.

„Tiesa, kiti metai taip pat bus pokyčių metai – įsigalios naujas nekomercinio NT mokestis, taip pat ir antrosios pensijų pakopos reforma, kuri leis gyventojams atsiimti lėšas. Klausimas, kaip jos paveiks NT rinką. (...) Įsigalios keletas Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pokyčių, kurie, mūsų vertinimu, yra vienas kitą balansuojantys“, – tikino LB valdybos pirmininkas.

„Kitus metus Lietuvos būsto rinka pasitinka pakilimo fazėje ir mes intensyviai stebime, kaip pokyčiai veiks būsto paskolas ir jų paklausą. (...) Per trejus metus būsto paskolų portfelio metinis augimas galėtų paaugti maždaug 4 proc., o kainos – apie 1,5 proc. punkto. Lėšų atsiėmimas iš pensijų fondų 2026–2027 metais galėtų padidinti būsto paklausą 0,3 proc.“, – prognozes pateikė G. Šimkus.

ELTA primena, kad nuo šių metų vasario 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, gyventojams leidžiantys turimas būsto paskolas refinansuoti supaprastinta tvarka.

Kredito refinansavimo išlaidas, galinčias siekti ir 1 tūkst. eurų, nuo šiol padengti turės būsto paskolą refinansuojantis naujas kredito davėjas – turės sumokėti už nekilnojamojo turto vertinimo, notaro paslaugas. Tuo metu pradinis kredito davėjas negalės imti jokių dokumentų parengimo ir kitų mokesčių, išskyrus riboto dydžio kompensaciją, kai refinansuojama būsto paskola buvo suteikta su fiksuotąja palūkanų norma.

Tad daugeliu atveju paskolos refinansavimas gyventojams būtų nemokamas.

Kaip skelbta spalį, LB spalį atnaujino ASN, pagal kuriuos nuo kitų metų rugpjūčio pirmą būstą įsigyjantiems asmenims nustatytas ne mažesnis kaip 10 proc. nuo NT vertės pradinio įnašo reikalavimas.

Dabar galiojantys ASN numato, kad pirmo būsto paskolai gauti reikia ne mažesnio nei 15 proc. pradinio įnašo nuo įsigyjamos NT vertės.

Nuo kitų metų rugpjūčio įsigaliojantys ASN taip pat numato, kad griežtės skolinimo sąlygos antro ir paskesnių būstų paskoloms, bus griežčiau vertinamas pajamų ir paskolos įmokų santykis.

Prasidėjus 2026 m. taip pat įsigalioja antrosios pakopos pensijų reforma, kuri leis gyventojams pasitraukti iš papildomo kaupimo bei atsiimti lėšas.