Tokio menko derliaus bitininkai nepamena

Dėl gamtos išdaigų bitininkai nepyksta, jie kur kas labiau stebisi tuo, kad žmonės perka prastos kokybės medų, dažnai net nepaskaitę etiketės, iš kur jis.

„Bitininkauju jau 25 metus, pradėjau nuo 13 metų, dabar man jau 40-imt. Vien iš to ir gyvenu. Nuo vaikystės man patiko bitės, nes močiutė apie bitininkystę pasakodavo istorijas, mat pati turėjo du avilius. Sužavėjo tos istorijos... Taigi dar vaiku būdamas jau varčiau knygas apie bitininkystę. Būdamas paauglys laikraštyje perskaičiau straipsnį apie bitininką ir užsidegiau. Man buvo 13 metų, jau jaučiausi gana didelis, kad pradėčiau auginti bites. Taigi ieškojau bitininkų, pas kuriuos vasarą galėčiau dirbti ir visko išmokti. Susiradau bitininką Joną Starkevičių ir jis mane išmokė bitininkauti.

Paskui dirbau pas kitą bitininką, kuris turėjo didžiulį bityną, įgavau dar daugiau patirties ir tada jau savarankiškai pradėjau. Vienas bitininkas davė avilį, kitas - spiečių, taip viskas ir prasidėjo... Daugėjo avilių, augo ūkis. Paskui pildžiau paraiškas dėl paramos, taigi šiandien jau esu profesionalus bitininkas. Turiu apie 300 avilių", - pasakojo bitininkas Vaidas.

- Kai tiek avilių, darbo yra visiems metams?

- Vasarą darbas tiesiogiai su bitėmis: reikia bites vežioti prie medingų augalų, kai kada tenka spiečius gaudyti, paskui medaus kopinėjimas. O žiemą būna daug brokuotų rėmelių, reikia vašką išlydyti, avilius sutvarkyti ir pasiruošti sezonui. Jeigu bitynas stambus, darbo yra visus metus, žinoma, bitininkai gali sau leisti atostogauti, nes patys pasiderina darbus. Čia juk ne pieno ūkis, kai nepaliksi karvės nemelžtos...

- Šiuolaikiniai bitininkai bites vežioja prie žydinčių augalų?

- Taip, turime daugiaaukščius kompaktiškus avilius, juos patogu transportuoti. Yra specialūs keltuvai, priekaba. Pavyzdžiui, aplink mano bityną grikių laukų nėra, tai vežu bites į tolesnius rajonus. Būna, kad aplinkui užsėjama tik javais ir bitės neturi kuo maitintis, tada tariuosi su ūkininkais, kur yra medingų augalų ir bites išvežu. Į grikių laukus liepos pabaigoje savo bites vežiau, šiuo metu jau vešiu atgal, nes negali palikti avilių laukuose per žiemą, juk ir vėjai...

- Bitininkai ir ūkininkai bendradarbiauja?

- Rimti bitininkai bendradarbiauja su ūkininkais, rimti ūkininkai - su bitininkais. Aš pats turiu daug draugų ūkininkų, jie man praneša, kokias kultūras sės. Kasmet atsiranda vis naujų žemdirbių, kurie man skambina ir sako, štai sėsiu tokias ir tokias kultūras, gal norėsiu bites atvežti? Protingas ūkininkas supranta, jei bitės lankysis jo laukuose, derlius bus kur kas didesnis.

O dėl chemikalų purškimo, protingi ūkininkai atsižvelgia į gamtos interesus. Nemažai pažįstu ūkininkų, dauguma jų tikrai yra sąmoningi. Skambina, klausia, kaip geriau padaryti, kad bitės nenukentėtų. Kaip tik šiandien kalbėjau su ūkininku, jis svarsto, ką sėti, sakau jam, galvok apie verslą, o jis man: reikia bitėms kažko gero pasėti.

Bitėms svarbu nektaras, joms tinka grikių, vikių, kmynų laukai. Taip pat rapsų, bet čia reikia atkeipti dėmesį į purškimus. Bitininkams gerai, kai žemdirbiai sėja nestandartines kultūras, nes tada medus įvairesnis.

- Pakalbėkime apie derlių, bitininkai skundžiasi, kad šįmet jis labai prastas.

- Per mano bitininkavimą šitie metai tokie pirmieji. Bitininkai, kurie bitininkauja ir po 40 metų, sako, kad tokio prasto sezono niekas neturėjo. Balandis buvo šiltas, bitės suaktyvėjo, o gegužė buvo šalta, augalai neišskyrė daug nektaro. Derliai pas bitininkus perpus mažesni, pas kitus tik 30 proc.

Beje, pernai medaus kaina labai krito dėl atvežtinio falsifikuoto medaus, kuriuo Europa buvo užpilta. Šįmet medaus kaina turėtų didėti, bet kas iš to, kad bitininkai neturės ko parduoti... Yra daug abejojančių bitininkų, ar tikrai tęsti veiklą, nes medaus kaina nedidelė, medaus šįmet nedaug. Juk verslininkai gali atvežti žemos kokybės trečiųjų šalių medaus ir rinką puikiai užpildyti. Taigi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi atidžiai tikrinti atvežtinį medų, nes pavyzdžiai rodo, kad į Europą atvežta labai daug falsifikuoto medaus. Tai verslininkų darbas. Jie atveža pigų medų, užkiša prekybos centrus pigiu, neaiškios kilmės medumi. Latvija, Estija, Lietuva, kitos šalys darė tyrimus medaus iš prekybos centrų ir 50-70 proc. mėginių buvo falsifikuotas medus. Padaroma taip, kad neatskirsi. Problema Europoje tokia didelė, ieškoma sprendimų. O bitininkams darosi vis sunkiau. Mes, bitininkai, sakome, bus mažai medaus, kinai prigamins...

Aš pats šįmet jau esu išsukęs apie 50 proc. medaus to, kiek surinkau pernai. Turiu apie 600 kg. Reikia medaus ir bitėms palikt.

- Kokia medaus kaina?

- Urminė medaus kaina buvo nukritusi iki 1,70 Eur/kg, dabar jau didesnė - apie 3 Eur/kg. Mažmeninėje prekyboje, pavyzdžiui, Panevėžyje, medus turguje, pas bitininkus kainavo 5-6 Eur/kg, dabar 6-8 Eur/kg.

- Kokia medaus vartojimo kultūra mūsų šalyje?

- Lietuvoje medaus vartojimo kultūra nėra labai aukšta. Medaus suvartojama mažai. Jeigu žmonės rinktųsi bitininkų medų, tai gautų ir kokybišką produktą, ir bitininkus paremtų. Bet pirkėjas renkasi pigesnį medų, dažnai neskaitydamas etiketės, kurioje nurodyta, koks tai medus, ar ES pagamintas, ar ne, ar tai mišinys. Lietuvoje yra daug bitininkų, tai žmogus kaip turi savo kirpėją, odontologą, taip ir bitininką gali turėti.

- Jūs pats turite interneto svetainę „Vaido bitynas", ką daugiausia žmonės perka iš jūsų el. parduotuvės?

- Perka žiedadulkes, bičių duonelę, bičių pienelį, medaus rinkinius kaip dovanas. Bet mažiau paties medaus. Taigi aš dalį medaus realizuoju per internetinę parduotuvę, tiekiu savo medų į prekybos tinklą „Norfa", taip pat yra keletas įmonių, kurios perka iš manęs fasuotą medų ir veža į užsienį. Savo produkciją visada realizuoju. Dirbame visa šeima, aš, žmona, padeda vaikai etiketes klijuoti. Dar samdau vieną žmogų papildomai. Čia juk šeimos verslas.

Bet mes, bitininkai, vieni kitiems padedame, ypač dėl avilių pervežimo. Tai irgi gerai.

- Sakoma, kad bitininkai - geri žmonės. Tiesa?

- Visi žmonės turbūt geri... Ar jie bitininkai, ar santechnikai. O blogiems nesiseka jokie darbai. Tarp jų ir bitininkystė. Visi gali ją išbandyti, bet ne visada ji patiks. Juk bus ir baimės įgėlimams, nepatiks fizinis darbas ar panašiai. Apie bitininkus žmonės sako, kad tarpdury susitikęs jau gali spręsti, kad žmogus - bitininkas. Nes jo veidas švyti. Laimingi žmonės. Matyt, tapęs bitininku žmogus tampa laimingas (šypsosi).

- Daug kartų buvote bičių sugeltas?

- Pakliūva kartais, būna, pats klaidų padarau ir bitės parodo, kad čia mano klaida. Kartais būna ir bitės agresyvesnės. Būna, kad kokį rėmelį iš rankų pametu. Labai sugeltas nebuvau, bet po vieną kitą įgėlimą susirenku... Šiaip agresyvių bičių neauginu, jeigu pastebiu, kad agresyvesnės, keičiu motinėlę, kad ir pačiam būtų maloniau dirbti.

- Nuo ko priklauso bičių agresyvumas?

- Charakteris... Yra tam tikros bičių rasės, vienos - taikesnės, kitos - agresyvesnės. Tai genetiniai dalykai. Plius - darbas su bitėmis, jeigu jas vieną kartą užnervinai, kitą, trečią sykį jau prisimins. Bet jei su jomis ramiai dirbi, tai jos jaučia, kad nėra jokio pavojaus.