Transporto sektoriaus laukia išbandymai

- Kiek realu, kad automobilių pramonę vėl ištiktų krizė? Kas tai lemtų?

- Pirma, viskas priklausys nuo to, kokių realių sprendimų kylant krizėms imsis patys automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, „Nissan" skelbė, kad reaguodama į mažėjančius pasaulinius pardavimus planuoja daugiau koncentruotis į hibridų ir elektromobilių pristatymą Kinijoje bei JAV. Vadinasi, sunkumai automobilių pramonėje mažėtų, jeigu pavyktų paspartinti tokių transporto priemonių pardavimus minėtose rinkose.

Lygiai taip pat ir su „Volkswagen", kuri skelbė, kad sunkiai sekasi susitvarkyti su didele gamybos savikaina, stringa perėjimas prie elektromobilių bei didėja konkurencija svarbioje Kinijos rinkoje. Juo greičiau tokias problemas bendrovei pavyktų išspręsti, tuo mažesnė tikimybė, kad visa automobilių pramonė patirs didelių sunkumų.

Kitas svarbus akcentas - iš praktikos galiu pasakyti, jog vis daugiau naujų automobilių pirkėjų, o ypač - verslai, domisi galimybe įsigyti juos lizingu. Taigi, situacijai automobilių pramonės sektoriuje gali būti svarbūs ir Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimai.

Ką turiu omenyje? ECB pernai jau keturis kartus sumažino bazines palūkanų normas ir tikėtina, kad kitąmet mažins dar kartą. ECB palūkanų mažinimas turi tiesioginį poveikį finansų rinkoms, tai gali ateityje pastebimai paveikti ir lizingo kainą bei sąlygas. Automatiškai - ir prieinamumą vartotojams, kurie, pavyzdžiui, transporto priemones perka verslui.

Jeigu lizinguojant bus lengviau įsigyti transporto priemones, tai gali didinti arba bent jau leisti išlaikyti gamintojams dabartinius naujų automobilių pardavimus, tai šiek tiek amortizuotų ir automobilių pramonės patiriamus sunkumus.

- Jeigu krizė apimtų naujo transporto pardavimus, kokią įtaką tai turėtų antrinei rinkai?

- Jeigu ji apims naują automobilių rinką, tuomet, tikėtina, įvyks grandininė reakcija, kuri ir nukeliaus iki antrinės rinkos. Įsivaizduokite, naujų automobilių rinkoje vyksta brangimas, automobilių gamyba ir užsakymų pristatymas sulėtėja. Tokiu atveju didėja tikimybė, kad, pavyzdžiui, verslas, kuriam laikas yra ypač svarbus veiksnys, pradės dairytis po naudotų automobilių rinką, kad galėtų kuo greičiau įsigyti automobilį ir dirbti toliau.

Tuomet susiklostytų ne tik automobilių, bet ir kitoms rinkoms įprasta situacija. Didesnė paklausa - didesnės ir kainos bei mažesnis prekės prieinamumas.

- Kaip tai atsilieptų pervežimu užsiimantiems verslams?

- Natūralu, kad situacija, jeigu automobilių gamintojai susidurtų su krize bei brangtų naujos transporto priemonės, pervežimu užsiimantiems verslams sukeltų nerimą. Transporto priemonės yra pagrindinis jų darbo įrankis, kuris dar vis dažniau įsigyjamas ne tik iš savų lėšų, tačiau ir naudojantis lizingo paslaugomis.

Pervežimu užsiimantys verslai šiemet dažnai naudojosi faktoringo paslaugomis, tai reiškia, jog jiems yra labai svarbūs laiku atlikti mokėjimai ir apyvartinės lėšos. Taigi, jie labai atidžiai skaičiuojasi finansus, patiriamas išlaidas bei pelną.

Tad jeigu brangtų naujos ar naudotos transporto priemonės, padidėtų ir pervežimu užsiimančių verslų išlaidos. Čia vėl suveiktų grandininė reakcija - tokie verslai, o ypač jeigu perka transporto priemones lizingu bei turi didesnius įsipareigojimus, siektų kompensuoti išaugusias sąnaudas. Tai gali reikšti išaugusias pervežimo kainas.

- Kokią įtaką krizė turėtų eiliniam vartotojui, kuris yra priklausomas nuo prekes tiekiančių verslų?

- Gali brangti paslaugos, kadangi nuostolius norintis kompensuoti verslas, galėtų didinti paslaugų kainas.

- Ar tai paveiktų planus, susijusius su automobilių parko atnaujinimu tiek į mažiau taršų, tiek į ekologišką transportą?

- Jeigu 2025 m. bus matomas neapibrėžtumas, susijęs su naujų automobilių gamybos tempais bei kainomis, tiek verslai, tiek individualūs asmenys, planuojantys automobilių parkų atnaujinimus, gali atidėti sprendimus įsigyti mažiau taršų ar ekologišką transportą, laukdami aiškesnių gamintojų sprendimų. Juolab kad elektromobiliai vis dar išlieka brangesni nei varomi iškastiniu kuru - jų kainos skiriasi maždaug trečdaliu.

Tuomet perėjimas prie elektra varomų ar mažiau taršių transporto priemonių dar labiau sulėtėtų. Nors, kita vertus, ir dabar tas perėjimas nebuvo labai pažengęs.

Štai, pavyzdžiui, remiantis savo įmonės turimais vidiniais lizingo duomenimis galiu pastebėti, kad šiemet tik maždaug kas dešimta įmonė, lizingu pirkdama transporto priemonę, pirko elektromobilį. Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) tyrimais, tiek 2024 metų pirmąjį, tiek antrąjį, tiek ir trečiąjį ketvirtį tarp Europoje įsigytų lengvųjų komercinių transporto priemonių elektromobiliai neperkopė net šešių procentų. Skaičiuojant visus naujus parduotus elektromobilius, nuo bendros naujų automobilių pardavimo dalies Europos šalyse, jie dažniausiai sudarydavo 10-15 proc.

Lietuvoje irgi ryškaus postūmio į priekį ekologiško transporto srityje šiemet nebuvo. „Regitros" duomenimis, šių metų antroje pusėje buvo registruojama 10-20 proc. mažiau elektromobilių nei pernai.

- Kokios būtų išeitys iš tokios situacijos?

- Kaip jau minėjau, svarbi gali būti ECB pinigų švelninimo politika, kuri ateityje, tikėtina, galėtų naujus automobilius lizingu įsigyjantiesiems asmenims sumažinti bendrą lizingo kainą ilguoju laikotarpiu. Geresnės galimybės įsigyti transporto priemonę vėl sukeltų grandininę reakciją - paskatintų tiek privačius asmenis, tiek verslus atnaujinti savo automobilių parką, ypač - įsigyjant ekologiškesnius ar efektyvesnius modelius.

Kita išeitis - elektromobilių įsigijimą ir toliau skatinti įvairiomis - tiek Lietuvos, tiek ES - lėšomis taikomomis paramomis, tęsti jas bei kurti naujas priemones.

Tokias kaip Aplinkos projektų valdymo agentūros šiuo metu taikomas finansavimas elektromobiliams, ar ES programos, tokios kaip Modernizavimo fondo skiriamos kompensacijos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims įsigyjantiems elektromobilius.