1 nuotr.Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad pavasario sesijos metu Seime ieškant priemonių generuoti daugiau lėšų gynybai, bus svarstomi „nedrastiški" esamų mokesčių tarifų pakeitimai.
Visgi, anot premjero, kartu galės būti svarstomas naujo cukraus mokesčio įvedimas. O Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis užsimena, kad bus grįžtama prie NT mokesčio išplėtimo.
„Yra tam tikrų pamąstymų apie „nuodėmių mokesčius", cukraus mokestį, kuris būtų taikomas saldintiems gėrimams, energetiniams gėrimams - šis modelis yra pasiteisinęs daugelyje Europos valstybių, iki jo mes dar prieisime", - trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams teigė G.Paluckas.
G.Paluckas taip pat teigė, kad valdančiosios partijos aptars galimus mokestinius pakeitimus koalicinėje taryboje.
Tiesa, G.Palucko teigimu, bet kokie mokestiniai siūlymai nebus „drakoniški" - neblogins verslo ir gyventojų ekonominės situacijos. Anot premjero, reikalingi mokestiniai pakeitimai turėtų būti priimti jau šiemet ir nuo 2026 m. generuoti tvarias lėšas gynybos finansavimui.
G.Paluckas palaiko idėją papildomų lėšų surinkti per gynybos obligacijas ar įveiklinant specialius einamosiose sąskaitose gyventojų laikomus indėlius, už juos mokant palūkanas. Jo manymu, tokios priemones užtikrina, kad lėšos lieka Lietuvoje, tad yra efektyvesnis instrumentas nei skolinimasis užsienio rinkose.
O Seimo pirmininkas S.Skvernelis neabejoja, kad Seimas turės imtis NT mokesčio klausimo. Jis primena, kad Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti NT apmokestinimo pakeitimus Europos Komisijai, tad jei to nebus imtasi, bus prarastos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos - iki 1 mlrd. eurų.
S.Skvernelis mano, kad būtų galima svarstyti apie jau esančio įstatymo pakeitimus, nuleidžiant apmokestinamo turto vertės kartelę. Tačiau, pabrėžė jis, šis mokestis turi būti socialiai teisingas ir nepaliesti žmonių, kurie yra neturtingi, bet turi brangų NT.
„Gali būti daromas kartelės nuleidimas, bet padaromos išeitys tam tikroms grupėms. Nes paimkime Vilnių, kur žmonės turi turtą, butus nuo senų laikų, kurie yra netoli senamiesčio ar jame. Tai tie senieji vilniečiai nebūtinai yra turtingi, bet jų būtų vertė didelė. Tai reikia užtikrinti, kad tas mokestis socialiai teisingas", - aiškino jis.
Komentuoja ekonomistas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys:
Jei turėčiau sprendimų priėmimo teisę, tai, norėdamas surinkti daugiau pinigų gynybai, visų pirma pertvarkyčiau mokesčių sistemą. Ir ne bet kaip, o sistemiškai: ne ieškoti kažkokio atskiro šaltinio atskiram poreikiui patenkinti, bet priimti sprendimą dėl visos sistemos veikimo. Pavyzdžiui, procento dalimi padidinti PVM. Aišku, PVM yra geras pajamų šaltinis, bet turi vieną bėdą - skaudžiau muša tuos, kurių pajamos yra mažesnės. Kitaip tariant, bet kokį PVM padidėjimą labiau junta neturtingesni. Todėl aš geriau eičiau kitu keliu: didinčiau gyventojų pajamų mokesčio diferenciaciją. Jei tie, kuriuos valstybė „globoja", sumokės didesnį mokestį, tikrai labai nenukentės", - pastebėjo A.Rudys.
Ekonomistas visiškai pritartų „nuodėmių mokesčiams".
„Tokia patirtis ES jau yra. Nemanau, kad tai blogas dalykas. Juk alkoholis, nikotinas kaip medžiagos, kenkiančios žmonių sveikatai ir reikalaujančios po to didesnių išlaidų sveikatos apsaugai, papildomai apmokestinti akcizais. Jei mediciniškai įrodyta, kad cukrus kenkia sveikatai, tai kodėl jo papildomai neapmokestinti? Kaip ir druskos ar kitų kenksmingų dalykų. Tik svarbiausia neperlenkti lazdos ir nenustatyti tarifų didesnių, nei žmonėms priimtina, nes jie tada pradės vengti mokesčių ir ieškoti kitų išeičių - kad ir apsipirkti užsienyje", - akcentavo signataras.
Kalbėdamas apie planus išplėsti NT mokestį, A.Rudys akcentavo, kad tai yra reikalinga, tačiau pabrėžė, kad ir čia nereikėtų perlenkti lazdos.
„Ideologine prasme turto mokestis yra už tai, kad tu eksploatuoji miestų ar kitų teritorijų galimybėmis funkcionuoti savo NT. Kartu tai yra geras pretekstas imti mokesčius valstybės poreikiams tenkinti. Bet reikia, kad nenukentėtų tie, kuriems ir taip nėra lengva. Pirmas būstas turėtų būti neapmokestinamas - tai buvo mano idėja, kuri buvo realizuota dar 1992 metais. Apmokestinti reikia tik nuo antro būsto. Nebent jei tas pirmas būstas yra kokių 7 kambarių kur nors sostinės Vokiečių gatvėje. "
