Vėl siūloma nukelti kailinių žvėrelių fermų draudimą

Tai numatantį projektą parlamentaras kartu su poros Seimo frakcijų – socialdemokratų ir „aušriečių“ – nariais ketino teikti paskutiniame praėjusios sesijos posėdyje birželį, tačiau tuomet klausimas buvo išbrauktas.

Dabar projekto pateikimas įtrauktas į ateinančios savaitės rudens Seimo sesijos darbotvarkę.

2023-ųjų rugsėjį Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje nuspręsta uždrausti kailinių žvėrelių fermas – gyvūnus laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti vien dėl naudos iš jų kailio.

Šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalės būti uždaryti iki 2027 m., iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai gali gauti kompensacijas. 

Visgi V. Pranckiečio ir kitų parlamentarų dar birželį registruotame projekte siūloma šį terminą nukelti dviem metais – iki 2029-ųjų.

Pagal Seimo priimtą tvarką, 2024-aisiais verslą uždarę kailinių žvėrelių fermų savininkai gaudavo 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. ši suma siekia 2 eurus, o pasitraukus iš rinkos 2026 m. sieks 1 eurą.

Projektą parengę parlamentarai siūlo kompensacijų dydžius nustatyti Vyriausybei, kad jos būtų įvertintos pagal kailinių žvėrelių verslo rinkos vertę.

Taip pat Seimui siūloma numatyti, kad verslininkų naudotų statinių ar įrengimų sunaikinimu, atliekų sutvarkymu ir išvežimu valstybės biudžeto lėšomis turėtų pasirūpinti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Tiesa, anksčiau V. Pranckietis Seimui jau yra teikęs siūlymą kailinių žvėrelių fermų draudimą atidėti iki 2033-ųjų.

Tuomet parlamento Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad politikas, prieš rinkimus sulaukęs kailinių žvėrelių verslo finansinės paramos ir registravęs šiam verslui palankų teisės aktą, galėjo sumaišyti viešus ir privačius interesus. 

Etikos sargai parlamentarui rekomendavo nedalyvauti tolesniuose šių pataisų svarstymuose, nerengti kitų kailinių žvėrelių verslui palankių projektų.

Vėliau V. Pranckietis įregistravo siūlymą šio verslo draudimą atidėti iki 2029-ųjų, dėl to etikos komisija liepą taip pat pradėjo tyrimą.

Argumentuoja KT sprendimu

Kovą priimtu nutarimu Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad Seimo priimtas projektas, kuriuo nuo 2027-ųjų šalyje uždraudžiamos kailinių žvėrelių fermos, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja.

Visgi, KT vertinimu, priimtu projektu kai kuriems verslininkams apsunkinamos galimybės gauti kompensacijas – esą tai leidžiama tik tiems verslams, kurie yra visiškai grąžinę gautas lengvatines paskolas.

Ginčyta, jog kai kurių verslininkų gautų paskolų terminai sueina per vėlai – jau po kailinių žvėrelių fermų draudimo įsigaliojimo 2027-aisiais. 

Taip esą sudaromos nelygiavertės sąlygos, nes kailių ūkiams numatytos skirtingos kompensacijos, kurių dydis priklauso nuo to, kada nutraukiamas verslas, nors ne visos įmonės turi vienodas sąlygas tai padaryti anksčiau.

KT teigė, kad situaciją verslininkams apsunkina ir tai, kad sprendimai dėl kompensacijų skyrimo gali būti priimami tik iki 2027-ųjų kovo – po šios datos kailinių žvėrelių fermų savininkai kompensacijų gauti negalės.

Siūlymą nukelti kailinių žvėrelių verslo draudimą parlamentarai argumentuoja būtent šia KT sprendimo dalimi.

„Atsižvelgiant į tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (…) dalys pripažintos antikonstitucinėmis, (…) straipsnį būtina koreguoti, t. y. pašalinti nelygiavertes sąlygas kailinės žvėrininkystės ūkiams pretenduoti į paramą“, – projekto aiškinamajame rašte teigia parlamentarai.

Jų teigimu, lengvatinių paskolų grąžinimo terminai baigiasi 2028-ųjų lapkritį, todėl ir kailių verslo draudimas, kad neprieštarautų Konstitucijai, turėtų įsigalioti po šio termino pabaigos – ne anksčiau kaip nuo 2029 m. sausio.

„Nutraukus veiklą anksčiau, (…) kailinės žvėrininkystės ūkiai, neturėdami pajamų iš šios veiklos, neturės objektyvios galimybės grąžinti paskolų“, – teigia parlamentarai.

Siūlo kompensacijų kailininkams nesieti su paskolų grąžinimu

KT nusprendus, kad Seimo priimtas įstatymas daliai verslininkų apsunkina galimybes gauti kompensacijas, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo kompensacijas išmokėti nepriklausomai nuo ūkio gautos paskolos grąžinimo būklės.

„Nauju teisiniu reguliavimu nebeliks ribojimo, draudžiančio išmokėti kompensacijas ūkio subjektams, gavusiems lengvatines paskolas pagal COVID-19 ar Rusijos agresijos pasekmių likvidavimo finansines priemones“, – teigiama nutarimo projekte, kurį Seimui taip pat ketinama teikti ateinančią savaitę.

Šiuo metu Regionų administraciniame teisme nagrinėjamas 48 kailinių žvėrelių ūkių skundas, kuriuo iš Lietuvos reikalaujama priteisti daugiau nei 113,6 mln. eurų žalą.

Kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos.