1 nuotr.Finansų ministerija šią savaitę įregistravo siūlymą, kuriame 2026 m. dyzelino akcizą numatoma didinti 6,5 proc. nuo 519,6 eurų iki 553,6 eurų už 1 tūkst. litrų – tai galutinę dyzelino kainą keltų 4 centais už litrą. Verslo atstovų teigimu, tokie siūlymai mažintų Lietuvos degalų rinkos konkurencingumą.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė, degalinių tinklą valdančios „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Karlavičius bei Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Anot jų, Seime priėmus Finansų ministerijos projektą šalies degalų rinkos konkurencingumas toliau silpnės, nes Lenkija nuo kitų metų akcizo dyzelinui didinti neketina, o tai reiškia, kad dyzelino kainos atotrūkis tarp šių valstybių dar labiau išaugs.
„Dabartinės Vyriausybės programoje buvo įrašyta nuostata „stabdyti dyzelino akcizo didėjimą“. Todėl verslo bendruomenę siūlymas nesilaikyti programos įsipareigojimo nustebino ir nuvylė: akcizo kilimo neketinama sustabdyti, o tik sulėtinti jo augimo tempą“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai.
„Dėl didėjančio degalų kainų tarp Lietuvos ir Lenkijos skirtumo pervežimo įmonės ir toliau vilkikų bakus pildys kaimyninės šalies degalinėse. Pasienio regiono gyventojams atsiras dar daugiau paskatų vykti į Lenkiją pigesnių degalų, o kartu – apsipirkti šios šalies parduotuvėse“, – argumentuoja verslo atstovai.
Pasak jų, dėl šiemet padidinto dyzelino akcizo šalies degalų rinka per 8 mėnesius smuko 15 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m.
„Atsižvelgiant į šią situaciją, verslas ir ekspertai pasiūlė sprendimą – nuo kitų metų ne didinti, o sumažinti dyzelino akcizą iki 440 eurų už 1000 litrų. Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus skaičiavimais, toks scenarijus suvienodintų dyzelino kainą Lietuvoje ir Lenkijoje, o turėtų ne tik teigiamą impulsą ekonomikai, bet ir valstybės biudžetui“, – rašoma pranešime.
Finansų ministerijos projektui pastabas bus galima teikti iki spalio 28 d., tačiau verslas pastebi, kad projektas bus teikiamas kartu su valstybės biudžeto projektu, ir nerimauja, kad realaus derinimo su kitomis institucijomis ir organizacijomis nebus.
„Verslo bendruomenės įsitikinimu, tai parodo, kad Finansų ministerija siekia kuo greitesnio sprendimo dėl dyzelino akcizo priėmimo, vengiant platesnės diskusijos su interesų grupėmis apie dyzelino mokesčių įtaką ekonomikai“, – teigia verslo atstovai.
Dabar galiojančiame akcizų įstatyme gazoliams taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš pastoviosios dalies – 466 eurų už 1 tūkst. litrų produkto (nuo 2026 m. sausio 1 d. bus taikomas 500 eurų už 1 tūkst. litrų produkto) ir iš kintamosios dalies – CO2 dedamosios – 53,6 euro už 1 tūkst. litrų produkto.
Pagal dabartinį įstatymą, CO2 dedamoji kitais metais turėtų didėti iki 104,8 euro už 1 tūkst. litrų produkto, tačiau įregistruotu pakeitimo projektu šio didinimo siūloma atsisakyti.
ELTA primena, kad 20-oji Vyriausybė savo programoje įsipareigojo laikinai sustabdyti akcizo dyzeliniam kurui didėjimą.
Anksčiau premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad sustabdžius kuro akcizo didinimą galėtų būti sušvelninti infliaciniai procesai, o biudžeto praradimai galėtų būti kompensuoti didesniais tarifais apmokestinant tabaką ar alkoholį.
Pagal pernai Seime priimtą Valstybės gynybos fondo paketą, akcizas visam kurui nuo metų pradžios pakeltas 6 centais už litrą – įvesta vadinamoji „saugumo dedamoji“.
Šiemet įvedus CO2 dedamąją degalams, bendras akcizų augimas benzinui siekė 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) skaičiavimais, nuo kitų metų padidinus dyzelino akcizą, 2025–2026 m. bendras jo didėjimas siektų 47,5 proc.
