Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) toliau laikantis agresyvios tarptautinės prekybos politikos, Europos Sąjunga (ES) bei Lietuva ateityje turės elgtis panašiai ir savo pramonę taip pat saugoti didesniais muitais, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Turime ginti savo pramonę ir savo darbo vietas, o tai labai kietai daro JAV – kai kuriom prekių grupėm taikomi 2500 proc. muitai, todėl nėra šansų tokiom prekėm atsirasti jų rinkoje iš svetur. (...) Pereiname į tokią suskaldytą ekonomiką, iš esmės, ir ji tokia liks, tad reikia prie jos adaptuotis. Galimai ir mums reikės izoliuotis, kad išsilaikytume“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Janulevičius.
„Nemanau, kad Donaldo Trumpo sprendimai (dėl muitų – ELTA) yra geras globaliai ekonomikai, bet šiandien dienai, jei JAV išsilaikys pati, sugebės pritraukti bei surinkti pinigus dėl didžiulės savo prekybos erdvės, jie per 5 ar 6 metus stipriai atsistos ant kojų“, – teigė verslo atstovas.
Anot jo, trečiosios šalys, tokios kaip Kinija, stipriai remia savo vietinių gamintojų eksportą, kas lemia, jog perteklinis kiekis jų prekių atsiranda ES rinkoje. Todėl Europa, jo manymu, turi skirti didesnį dėmesį savo pramonei – skirti daugiau pinigų inovacijoms ir su jomis susijusių prekių gamybai.
„Turime skirti daugiau pinigų inovacijoms – gaminti pigiau ir geriau, kad tos žinios ir pati gamyba liktų ES. Mūsų problema visada buvo, kad mes išleisdavome labai daug pinigų tyrimams. Juos atlikdavome, atrasdavome, tačiau sukurtas technologijas atiduodavome Kinijai, nes ten gaminti labiau apsimoka. (...) Tikiuosi, kad grįžtame prie ištakų ir ES bei Lietuva eis tuo keliu“, – reziumavo V. Janulevičius.
ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas ir ES vadovė Ursula von der Leyen liepos pabaigoje susitiko Škotijoje, lemiamoms deryboms dėl transatlantinės prekybos, kur su išimtimis bei įsipareigojimais buvo sutarta dėl 15 proc. muito eksportui iš Europos.
Dešimtims šalių praėjusią savaitę įsigaliojo didesni JAV muitų tarifai, kurie smarkiai padidino įtampą, susijusią su prezidento D. Trumpo plataus masto pastangomis pertvarkyti pasaulinę prekybą.
Įsigaliojus D. Trumpo praėjusią savaitę pasirašytam vykdomajam įsakui, JAV muitai prekybos partneriams padidėjo nuo 10 proc. iki 15-41 proc.
Daugeliui produktų iš tokių ekonomikų kaip Europos Sąjunga, Japonija ir Pietų Korėja dabar taikomas 15 proc. tarifas, net ir po to, kai su Vašingtonu buvo sudaryti susitarimai, siekiant išvengti gresiančių didesnių muitų.
Tačiau kitoms šalims, pavyzdžiui, Indijai, taikomas 25 proc. muitas, kuris per tris savaites bus padvigubintas, o Sirijai, Mianmarui ir Laosui taikomas stulbinantis 40-41 proc. tarifas.
Naujausia „abipusių“ muitų banga, kuria siekiama kovoti su, Vašingtono nuomone, nesąžininga prekybos praktika, išplečia priemones, kurias D. Trumpas įvedė grįžęs į prezidento postą.