Vilniaus taryba pritarė: nuo kitų metų komercinio NT mokesčio tarifas sostinėje mažės

Tokį savivaldybės projektą taryba palaikė trečiadienio posėdyje, jis svarstytas vien stadija. Už buvo 21, prieš – 8, susilaikė 6 tarybos nariai.

Skaičiuojama, kad pakeitus tarifus NT mokesčio sostinėje kitais metais būtų surenkama panašiai kaip ir šiemet – apie 67 mln. eurų.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas Eltai anksčiau sakė, kad savivaldybė yra pasiruošusi biudžeto sąskaita prisiimti dalį naštos, kuri tektų sostinės verslui nuo 2026-ųjų smarkiai išaugus NT vertėms.

„Turime leisti mūsų miesto verslui būti gyvybingam, ypač maisto tiekėjams, viešbučiams ir viskam, kas susiję su turizmu“, – posėdyje kalbėjo savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vygintas Gasparavičius.

„Jeigu nepriimtume šio sprendimo, įsigaliotų didesni tarifai ir apmokestinimas verslui būtų didesnis“, – posėdyje teigė Vilniaus meras.

Komercinis turtas sostinėje kitąmet bus apmokestintas 0,5–0,85 proc. tarifais, priklausomai nuo jo paskirties.

0,5 proc. (dabar – 0,7 proc.) tarifas bus taikomas viešbučiams, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto ir mokslo paskirties patalpoms. 

Kitam komercinės paskirties turtui, pavyzdžiui, administracinėms bei prekybos paskirties patalpoms ir pastatams, bus taikomas 0,85 proc. mokestis. (dabar – 1 proc.)

Taip pat kitais metais bus taikomas 1,5 proc. arba 1,85 proc. tarifas patalpoms ir statiniams, kurie neatitinka universalaus dizaino reikalavimų, išskyrus iki 150 kv. m ploto patalpas arba statinius, pastatytus iki 1940 m., priskiriamiems kultūros paveldui.

3 proc. tarifu bus apmokestinamas ne pagal paskirtį naudojamas turtas, taip pat statiniai, ant kurių neteisėtai įrengiama lauko reklama.

Iki 5 proc. didinamas tarifas apleistam ir nenaudojamam turtui (dabar – 3 proc.) – savivaldybės duomenimis, tokių pastatų sostinėje yra tarp 200-300.

Mažesni NT mokesčio tarifai gyventojams

Projekte taip pat nėra sprendžiama dėl pirmojo gyventojų būsto apmokestinimo – tai reiškia, kad kitąmet bus taikomas žemiausias galimas 0,1 proc. tarifas.

Kaip birželį nusprendė Seimas, savivaldybės gali iki metų pabaigos pačios apsispręsti, kaip apmokestinti pirmąjį gyventojų būstą.

Mokestis taikomas nuo naujai nustatyto neapmokestinamojo dydžio – kai turto vertė siekia 450 tūkst. eurų (bendrasavininkiams – 900 tūkst.), mokestis taikomas tik NT vertei, šį dydį viršijančiai.

Komerciniam turtui nuo kitų metų taip pat bus taikoma papildoma 0,2 proc. NT mokesčio dedamoji, šios pajamos bus skiriamos į Valstybės gynybos fondą.

Preliminariai savivaldybė skaičiuoja, kad sąlygas atitinkančių NT objektų, už kuriuos reikėtų mokėti mokestį, Vilniuje yra apie 1,1–1,2 tūkst.

Vilniuje dabartiniai NT tarifai galioja nuo 2021 m. 

ELTA primena, kad Seimas po kelis mėnesių trukusių diskusijų ir kelis kartus parlamente besikeitusių siūlymų, visuomenėje kilusių protestų šį birželį pritarė, kaip nuo 2026-ųjų bus keičiamas nekilnojamojo turto mokesčio modelis.

Politikai teigė, kad mokestį reikia keisti, kitąmet kylant mokestinėms šalies nekilnojamojo turto vertėms – jas po penkerių metų iš naujo perskaičiuoja Registrų centras.

Skaičiuojama, kad naujos NT vertės gali didėti 70-90 proc. 

Dabar neapmokestinama riba visam gyventojams priklausančiam būstui siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Seimas taip pat pritarė atskirai apmokestinti antrą, trečią ir visus likusius gyventojų NT objektus – bus taikomi 0,2–1 proc. tarifai, priklausomai nuo turto vertės, bendra neapmokestinama jų vertė turi sudaryti mažiausiai 50 tūkst. eurų.

Jau skelbta, kad NT mokesčio tarifus nuo kitų metų mažina ir kiti Lietuvos miestai – Kaunas ir Šiauliai sprendimą jau priėmė, Klaipėda ir Panevėžys šį klausimą dar spręs.