Vyriausybė pasirašė žemės nuomos ir amunicijos pirkimo sutartis su „Rheinmetall“ atstovais

„Tai bus bendras Lietuvos ir „Rheinmetal“ projektas“, – po sutarčių pasirašymo teigė laikinoji ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Visos šios detalės bus paviešintos vėliau. Kadangi kai kurie procesai, kuriuos reikia finalizuoti. Tai visa valdymo schema, dalyviai“, – pridūrė ji.

Penktadienį ant sutarties parašus padėjo laikinai pareigas einanti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, „Rheinmetall Defence Lietuva“ vadovas Roman Köhne, laikinai pareigas einanti ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, laikinai pareigas einantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas bei laikinasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Prieš pasirašant sutartį I. Šimonytė padėkojo su šiuo projektu dirbusioms ministerijoms, užtikrinusioms efektyvų reikalingų žemės plotų suradimą. Taip pat nueinanti premjerė pabrėžė, kad šis projektas svarbus stiprinant politinius ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos.

„Tiek mūsų gynybos poreikiai, tiek kuo trumpesnių tiekimo grandinių svarba, tiek ypatingai glaudi Lietuvos ir Vokietijos kaip sąjungininkių sąveika diktuoja būtinybę nemažinti tempo, judant pirmyn ikišioline sklandaus bendradarbiavimo dvasia“, – teigia Lietuvos laikinoji Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

R. Köhne tvirtino, kad „Rheinmetall“ gamykla Lietuvoje bus statoma naudojantis moderniausiomis bendrovės technologijomis. Jis taip pat paminėjo, kad sutartimi dėl šaudmenų pirkimo Lietuva įsipareigoja 10 metų pirkti gamykloje pagamintus sviedinius.

Tuo metu krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas paaiškino, kad sviedinius Lietuva pirks rinkos kainomis, bet jos aprūpinimui „Rheinmetall“ teiks prioritetą. Jis pabrėžė, kad Ukrainos konfliktas parodė apsirūpinimo 155 mm artilerijos sviediniais svarbą. 

„Tas kiekis, kurį norime nupirkti, tai paskaičiuotas pagal poreikius. Pirksime pagal rinkos kainą. Su amunicijos integravimu viskas išspręsta“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Iš to ką pamatėme kare Ukrainoje, 155 mm amunicija, apsirūpinimas ja, yra kritiškai svarbus“, – paminėjo jis.

Laikinasis krašto apsaugos ministras neįvardijo, kiek specifiškai amunicijos Lietuva pirktų. Taip pat, anot jo, jei 2026 m. ir toliau egzistuos poreikis, šoviniai galės būti parduodami ir Ukrainai.

A. Armonaitė teigė, kad nors Lietuvos institucijos surado reikalingas teritorijas, bendrovė šią žemę nuomosis rinkos sąlygomis.

Taip pat ministrė tvirtino, kad greitas šios investicijos procesas parodo, jog Lietuva yra viena draugiškiausių valstybių gynybos investicijoms. Anot jos, „Rheinmetall“, tai ne vienintelė didžioji gynybos bendrovė, susidomėjusi Lietuva.

„Mano nuomone, Lietuva šiuo metu yra viena draugiškiausių jurisdikcijų gynybos investicijoms Europoje“, – tvirtino ministrė.

Anot ministrės, stiprinant gynybos pramonę reiktų galvoti ir apie didelio „Holdingo“ kūrimą, kur dalyvautų visos šios ekosistemos įmonės.  

Patenkinti projekto vystymo greičiu

R. Köhne taip pat tvirtino, kad „Rheinmetall“ yra patenkinti projekto vystymo greičiu Lietuvoje.

„Esame visiškai patenkinti šio projekto vystymo greičiu. Labai džiugina iš Lietuvos Vyriausybės gauta pagalba“, – tvirtino R. Köhne.

Tuo metu A. Armonaitė tvirtino, kad nors anksčiau skelbta, jog „Rheinmetall“ gamyklos statybos turėjo prasidėti jau 2024 m. spalį, sutarties pasirašymas tik lapkritį nėra vėlavimas. Anot jos, derybos užtruko vėliau siekiant geresnių sąlygų Lietuvai.

„Nevėluojama, tiesiog vyko ilgesnės derybos, nei planavome. Nes mūsų tikslas buvo, kad Lietuva gautų kuo geresnes sąlygas. Ir kartais tai užtrunka. Dabar galime pasakyti, kad šis susitarimas yra maksimaliai naudingas Lietuvai. Tai norėjome susitarti ne kuo greičiau, o kuo geriau“, – tvirtino A. Armonaitė.

„Rheinmetall“ gamykla Lietuvoje turėtų veiklą pradėti 2026 m. viduryje, joje dirbs 150 asmenų, kurie per metus pagamins dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių. Investicijos į projektą sieks 180 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministras jau anksčiau yra sakęs, kad Lietuva iš Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijoje iškilsiančios „Rheinmetall“ gamyklos bus įsipareigojusi įsigyti tam tikrą kvotą amunicijos.

Laukiant „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje statybų, Ministrų kabinetas jau anksčiau leido 155 mm kalibro savaeiges haubicas PZh2000 ir artilerijos sistemas CAESAR iš šios bendrovės pirkti be viešojo konkurso.

Kad su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) galima būtų pasirašyti žemės nuomos sutartį, dar spalį Vyriausybė pakeitė šalia Baisogalos seniūnijos Kemėrų kaime esančio 339,4 hektarų valstybinės žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į pramoninę ir sandėliavimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė dar birželio pradžioje. Taip pat tą patį mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba amunicijos gamyklos statybai nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą.

Liepos viduryje Vyriausybė pritarė ir EIM siūlymui, kad „Rheinmetall“ gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas.