Žolinių dieną šalyje fiksuota mažiausia elektros kaina

„Litgrid“ duomenimis, rugpjūčio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 10 proc., nuo 96 iki 106 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje reikšmingai sumažėjo elektros suvartojimas, tam didžiausią įtaką turėjo nedarbo diena ketvirtadienį – Žolinė. Elektros suvartojimas ketvirtadienį siekė 27,7 GWh ir mažiausias per praėjusią savaitę. Žolinė švenčiama beveik visoje Europoje, todėl praėjusią savaitę elektra Europos biržose ketvirtadienį buvo pigiausia. Nepaisant to, pastaruoju metu elektros kainos auga dėl brangstančių gamtinių dujų. Ruošiantis žiemai dujos Olandijos TTF prekybos aikštelėse perkopė 40 Eur/MWh ribą ir pasiekė aukščiausią tašką per paskutinius 8 mėnesius“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje aptariamą savaitę mažėjo 5 proc., nuo 220 GWh iki 209 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 66 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 138 GWh elektros energijos, tai yra 1 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 137 GWh.

Pasak „Litgrid“, daugiausiai elektros energijos per savaitę pagamino saulės elektrinės – 36 proc. Tuo metu vėjo elektrinės generavo 28 proc. elektros energijos, hidroelektrinės – 13 proc., šiluminės elektrinės – 15 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus. 

Pagal importo ir eksporto santykį, 41 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. 74 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 1 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 25 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 3 proc. 90 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 10 proc. – eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 10 proc. Lenkijos kryptimi ir 47 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.