Ž.Vaičiūnas: pirmojo ir antrojo jūros vėjo parkų funkcijos skiriasi

Apie tai, kad pirmasis vėjo parkas Baltijos jūroje dėl finansinių sunkumų bei visoje Europoje stringančių žaliojo vandenilio projektų gali vėluoti keletą metų, valstybės energetikos grupė „Ignitis“ kovą paskelbė metiniame pranešime.

Anksčiau skelbta, kad pirmasis vėjo parkas veiklą pradėti galėtų 2033 m., tačiau tikėtina, kad šis terminas nusikels.

„Kadangi šių projektų paskirtis yra skirtinga, vienas jūrinio vėjo parkas yra būtinas tam, kad užtikrintume mažesnes kainas elektros energijos vartotojams. (…) Pirmasis projektas turi kitokias paskirtis, jis nėra orientuotas į kainų mažinimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

„Dėl to tai yra „Igničio“ kaip vystytojo atsakomybė šį projektą vystyti. Ir jeigu kažkas pasikeičia rinkoje ir kažkas vyksta kitaip negu planuota, tai turbūt reikia pripažinti ir atitinkamai dėl to turbūt yra tokie sprendimai“, – į grupės vadovybės atsakomybę referavo jis.

Sprendimai dėl „Ignitis“ vadovo ateities yra įmonės valdybos rankose

Premjerui antradienį išsakius nuomonę, kad sprendimai tiek dėl „Ignitis“ grupės generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno galimybių toliau eiti pareigas, tiek dėl atsakomybės už vėluojantį strateginio projekto įgyvendinimą prisiėmimą yra valdybos rankose, tam pritarė ir energetikos ministras.

„Tai yra akcininkų sprendimai, stebėtojų tarybos, valdybos, jie nuolat vertina vadovų veiklą, taip ir šituo atveju turi daryti“, – kalbėjo politikas.

Ž. Vaičiūno teigimu, buvusi Vyriausybė nepakankamai komunikavo apie tai, kad pirmasis ir antrasis vėjo parkai turi skirtingą paskirtį ir todėl jų nauda neturėtų būti vertinama tais pačiais aspektais.

„Kai pažiūrėjome akyliau į šių (vėjo parkų – ELTA) projektų priešistorę – akivaizdu, kad nelabai aiškiai ir netiksliai buvo iškomunikuota praėjusios Vyriausybės apie šių projektų paskirtį“, – akcentavo ministras.

„Pirmasis projektas akivaizdžiai yra skirtas konkrečiam klientui, didiesiems klientams – kalbame apie vandenilį, apie tam tikrą paklausą kituose regionuose. Deja, to nebuvo aiškiau kalbama ir tai minima. O antrasis projektas, kurio yra būtent mūsų atsakomybė paruošti tinkamomis sąlygomis, jo paskirtis būtent yra tinkamos kainos vartotojams“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

Antrojo vėjo parko konkursas, paskelbtas pernai lapkritį, šiuo metu sustabdytas, Vyriausybė Seimui artimiausiu metu ketina teikti atnaujintas jo sąlygas.

Kaip skelbta, pagal naujas sąlygas planuojama nuo 23 iki 8 metų trumpinti elektros pardavimo sandorio indeksacijos laikotarpį, tokiu būdu projekto kainą sumažinant 500 mln. eurų.

Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, jas atnaujinus, ši našta būtų perkeliama nuo elektros vartotojų pečių į biudžeto išlaidas.

Paliekant 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas, jie būtų kompensuojami iš parko rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.

Ši kaina skaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įtvirtintą konkurso laimėtojo elektros pardavimo kainos rėžį, kuris siekia nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę.

Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).

Tikimąsi, kad Vyriausybei atnaujintos vėjo parko konkurso sąlygos bus pateiktos kovo pabaigoje, tuomet, balandžio viduryje projektą pateikus Seimui ir jį priėmus, įstatymas įsigalioti galėtų gegužės viduryje.

Tokiu atveju konkursas būtų atnaujintas gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o laimėtojas nustatytas maždaug per 7 mėnesius – lapkritį-gruodį.