Apsilankymas ligoninėje baigėsi paralyžiumi

Ši istorija sulaukė atgarsio ir Seime, apie ją klausinėtas ir sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. Pasak pastarojo, vienintelis geras dalykas - kad ligoninė pripažino kaltę ir prisiėmė atsakomybę, tačiau ta atsakomybė žmogui nepadės vėl vaikščioti.

Pažiūrėjo ir išleido

„Baigęs vidurinę Vilniuje, išvykau studijuoti į Didžiąją Britaniją. Taip netikėtai ten pragyvenau 10 metų, iki 2020 m., kuomet, pasiilgęs lietuviškų miškų ir ežerų, grįžau. O tuomet atėjo ta lemtinga 2020 m. lapkričio 29-oji.

Ryte atsikėliau ir sukniubau nuo stipraus skausmo kakle. Iškviečiau greitąją pagalbą, paramedikai suleido nuskausminamųjų, atsikėlęs nuėjau iki GMP automobilio, kuris nuvežė mane į Lazdynų ligoninę. Tuo metu dar nežinojau, kad tai bus tik pradžia kelionės, kuri visam laikui pakeis mano gyvenimą. Pirmasis mano vizitas Lazdynų ligoninėje ryte baigėsi tik nuskausminamųjų suleidimu ir gydytojos patarimu užsisakyti masažą, nors dėl skausmo vienu metu negalėjau net atsistoti, o į Lazdynų ligoninę mane atvežė GMP. Atvežė 11.44 val., o gydytoja paleido namo nepraėjus nei 2 valandoms.

Nepaisant labai stiprių ir aiškių simptomų (didžiulio skausmo kakle, rankų ir kojų tirpimo), kurie buvo užfiksuoti mano medicininėje kortelėje, gydytoja nenukreipė manęs neurologo ar jokio kito specialisto konsultacijai, nebuvo alikti kompiuterinės tomografijos ar MRT tyrimai", - socialinio tinklo paskyroje rašo A.Bukauskas.

„Greitukę" kvietė antrąkart

Tos pačios dienos vakare vyras vėl sukniubo nuo pasikartojusio baisaus skausmo kakle.

„Staiga nutirpo pusė kūno, kojos pasidarė tarsi guminės nuo juosmens žemyn. Greitoji pagalba mane vėl nuvežė į tą pačią Lazdynų ligoninę, bet jau paralyžiuotą nuo juosmens žemyn. Vis dėlto dar galėjau pajudinti vieną pėdą, rankas turėjau visiškai sveikas, naudojausi telefonu, persiunčiau keletą medicininių dokumentų, kurių paprašė gydytojai.

Dabar jau mane apžiūrėjęs neurologas iškart pasako, kad įtaria nugaros smegenų insultą. Reikalingas skubus magnetinio rezonanso tyrimas ir skubi operacija. Tačiau, pasirodo, Lazdynų ligoninėje buvo įrengtas tik privatus magnetinio rezonanso tyrimų aparatas ir jis savaitgaliais tada nedirbdavo!" - baisėjosi A.Bukauskas.

Teko laukti pirmadienio

Tad ištiktas insulto jis paliekamas gulėti ir laukti pirmadienio ryto, kol atsidarys šis privatus MRT tyrimų kabinetas.

„Tikslią įvykių seką sužinojau tik po 2-3 metų mano bylą nagrinėjant teisme. Nes lapkričio 29 dieną, kol gulėjau priėmimo lovoje Lazdynų ligoninėje, niekas man nieko neaiškino. Be to, siautė COVID-19 ir ligonių lankymas ar palyda buvo draudžiami. Taigi, taip praguliu vienoje vietoje beveik 9-ias valandas, iki pirmadienio ryto ištiktas insulto, paralyžiuotas. Insulto metu išsiliejęs kraujas spaudžia mano nugaros smegenis ir negrįžtamai jas žaloja. Vėliau teismas nustatė: „Remiantis trečiojo asmens (Lazdynų ligoninės) byloje pateiktu Gydytojų konsultacijų ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo organizavimo tvarkos aprašu, pacientams, kurie priskiriami sunkios sveikatos būklės pacientų kategorijai ir konsiliumas nusprendžia tyrimą atlikti skubos tvarka, paslaugos teikėjas privalo MRT tyrimą atlikti ne vėliau kaip per 2 val. ir išvadą pateikti ne vėliau kaip per 3 val. nuo paciento registravimo momento", - teismo sprendimą citavo vyras.

Auksinis laikas

„MRT tyrimas galų gale buvo atliktas kitos dienos, pirmadienio, rytą, atsidariusio privataus kabineto darbo valandomis ir tik po daugiau nei 11 valandų nuo mano antro atvykimo į Lazdynų ligoninę", prisiminė A.Bukauskas.

Pasak jo, be magnetinio rezonanso tyrimo negalima jokia galutinė diagnozė ir operacija: „Mano nugaros smegenys pirmadienio rytą jau buvo negrįžtamai pažeistos, o gal ir visai nebegyvos. Galų gale sulaukęs kitos dienos ryto, po 16 valandų tiesiog gulėjimo lovoje, insulto būsenoje, esu operuojamas".

Antroji operacija nepadėjo

Vyras jau maždaug 10 metų iki tol turėjo rimtą sveikatos problemą - sutrikusį kraujo krešumą. Tačiau esą ligoninės darbuotojai šio fakto neįvertino ir po pirmosios operacijos praėjus vos 6 valandoms suleido preparatų, kurie kraują skystina dar labiau.

„Jų ankstyvas skyrimas sukelia antrą, naują kraujavimą ką tik operuotoje vietoje, mano nugaros smegenys yra vėl suspaudžiamos, pažeidimas kyla aukštyn į viršų, dėl to visiškai prarandu kojų kontrolę (prieš operaciją judinau vieną pėdą, po operacijos ir koją, kažkiek liemens raumenų) ir pradedu prarasti jėgą ir judėjimą rankose (prieš operaciją turiu visiškai sveikas rankas). Nors praradinėju rankų jėgą, ištisai vemiu ir man sukilęs karščiavimas, tik dar po dviejų dienų, gruodžio 2 d., man atliekamas pooperacinis MRT, diagnozuojama pooperacinė hematoma, vėl nugaros smegenų suspaudimas, mielopatija (viskas kyla dėl per anksti suleistų kraują skystinančių vaistų). Mane operuoja dar kartą dar po dienos - gruodžio 3 d.

Po antrosios operacijos atsibundu jau visiškai nevaldantis kojų ir turiu smarkiai pažeistą rankų motoriką. Pooperacinėje palatoje užsikrėčiau COVID-19 nuo palatoje buvusio kaimyno. Praleidau Kalėdas ir Naujuosius metus visiškoje izoliacijoje", - prisiminė A.Bukauskas.

Skųsis Strasbūro teismui

Jis „Vakaro žinioms" sakė, kad po pusės metų trukusio gydymo ir reabilitacijos pateikė skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijai, o kai ši neįžvelgė pažeidimų, pradėjo bylinėjimąsi teismuose, kol pasiekė ir Aukščiausiąjį teismą.

„Pažeidimai yra pilni, todėl būsiu paralyžiuotas visam gyvenimui. O dėl teismų - perėjau visas instancijas. Buvo pripažintas ligoninės aplaidumas ir man atlyginta moralinė žala bei tiesioginės išlaidos medikamentams, reabilitacijai, tačiau visiškai atmestas mano reikalavimas priteisti netektas pajamas. Kadangi dėl Lazdynų ligoninės personalo klaidų esu negrįžtamai sužeistas ir pripažintas 0 proc. darbingu, reikalauju man priteisti pajamas, kurias būčiau uždirbęs iki savo pensinio amžiaus, bet dabar neuždirbsiu, nes darbo atlikti nebegaliu. Anot teismų, aš turėjau įrodyti, kad kiekviena greitesnė minutė atliekant tyrimus ir operacijas, būtų lėmusi mažesnius mano nugaros smegenų pažeidimus ir kiek mažesnę negalią", - „Vakaro žinioms" pareiškė A.Bukauskas.

Tačiau jis ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Paklaustas, kokią sumą bandė prisiteisti, A.Bukauskas sakė tikslių skaičių neprisimenantis. Netektų pajamų (kiek būtų galėjęs užsidirbti iki pensijos, jei galėtų dirbti - paskaičiavo pagal buvusią algą) prašė priteisti kažkur apie 1,3 mln. eurų, moralinės žalos - 20 tūkst. (gavo 10 tūkst.), kompensaciją už tiesiogines išlaidas (vaistams, reabilitacijai ir pan.) gavo apie 24 tūkst. eurų - kiek ir reikalavo.

Beje, Lazdynų ligoninė per žiniasklaidą pripažino, kad buvo padaryta klaidų, tačiau, kadangi nebeįmanoma pakeisti to, kas įvyko, tik nuoširdžiai atsiprašo.

Susidomėjimas Seime

Ši istorija sulaukė atgarsio ir Seime. Per vykusią Vyriausybės valandą apie ją sveikatos apsaugos ministro A.Pečkausko pasiteiravo parlamentaras Artūras Zuokas.

„Istorija tikrai primena labiau gal besivystančios šalies sveikatos sistemą, o ne Lietuvos. Tai ar jums šitas atvejis yra žinomas, ar ministerija kažkaip sureagavo? Jeigu sureagavo, tai būtų įdomu žinoti, kaip, nes ši istorija, manau, yra didelis deguto šaukštas mūsų sveikatos sistemos pasiekimams", - klausė A.Zuokas.

Ministro pozicija

„Kaip gydytojui, ir ypač kaip prieš turbūt kadenciją dalyvavusiam gydant tokius pacientus, tikrai yra labai liūdna ir labai nemalonu matyti tokias istorijas. Deja, tenka pripažinti, kad ir kokioje sistemoje mes dirbtume, ar tai būtų Vokietija, Norvegija ar kitos šalys, kurias vadiname išsivysčiusiomis, komplikacijų nutinka. Matyt, apmaudu, bet reikėtų suprasti, kad didžiausias dalykas, ką galime padaryti, tai turime išmokti duotas tų komplikacijų, tų nelaimingų įvykių pamokas ir priimti sisteminius sprendimus, kad tos tokios liūdnos istorijos nesikartotų.

Mes Lietuvoje turime visiškai veikiančią sistemą, vadinamąją žalos be kaltės modelio sistemą, kai asmenys, kuriems įvyksta arba jie mano, kad įvyksta vienokios ar kitokios gydymo komplikacijos, gali kreiptis. Jų atvejai yra individualiai įvertinami, paskirstomas žalos atlyginimas tiek moralinės, tiek ir kitų lygių.

Žinau pačią istoriją, kad labai detaliai aprašytas visas procesas, suprantu, kad laikotarpis, kuomet šita istorija vystėsi, buvo COVID laikotarpis. Žinau, kaip jūs ir minėjote, kad tiek ir Pacientų žalos komisija buvo įtraukta į procesą, tiek ir teisminės institucijos buvo įtrauktos. Kiek man žinoma, taip pat ir gydymo įstaiga, kurioje vyko šis įvykis, yra pasisakiusi, turbūt pripažindama ir suprasdama situacijos rimtumą ir prisiimdama atsakomybę už tai", - akcentavo ministras A.Pečkauskas.