respublika.lt

Apynasris bankams - tik rinkimų triukas?

(77)
Publikuota: 2024 gegužės 21 17:34:47, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas.

Lietuvos bankas (LB) kartu su Finansų ministerija Vyriausybei bei Seimui parengė siūlymus, kurie leistų gyventojams neva paprastai ir nemokamai refinansuoti turimas būsto paskolas. Tačiau nei buvę bankininkai, nei ekonomistai, nei Seimo opozicijos atstovai netiki siūlymų nuoširdumu, nes jie bus teikiami tik prieš pat rinkimus - Seimo rudens sesijos metu. O palūkanos išaugusios iki absurdo jau ne vienerius metus.

 

Sutaupytų pusę milijardo

Jei siūlymams pritartų Vyriausybė bei Seimas, vartotojams pakaktų kreiptis į naują kreditorių, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Vartotojai nebepatirtų jokių su refinansavimu susijusių išlaidų, padidėtų konkurencija tarp bankų dėl esamų ir naujų paskolų gavėjų.

„Būsto paskolų refinansavimas jau ir šiuo metu būtų naudingas nemažai daliai paskolų turėtojų. Tačiau dėl palyginti sudėtingo ir brangaus proceso turimas paskolas vartotojai refinansuoja labai retai. Mūsų skaičiavimai rodo, kad, įgyvendinus siūlymus, refinansavimas būtų naudingas maždaug 160 tūkst. namų ūkių. Refinansavę paskolas jie galėtų sutaupyti iki 500 mln. Eur", - teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Tūkstantinės išlaidos

LB turimi duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža nuo 2022 m. pasiektų aukštumų sumažėjo maždaug trečdaliu (nuo 2,4 iki 1,65 proc.). Dėl to daugeliui vartotojų, ėmusių paskolas didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, būtų naudinga jas refinansuoti. Paskolos, kurios suteiktos didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų. Tačiau būsto paskolos refinansuojamos retai, iš esmės tai tik pavieniai atvejai.

Viena iš priežasčių yra ta, kad refinansavimo procesas yra sudėtingas, jam reikia papildomų išlaidų ir teisinių procedūrų: vartotojas naujam kreditoriui turi pateikti naują įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą, gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį ir sutikimą įkeisti turtą naujam kreditoriui, už naujos sutarties sudarymą paprastai reikia mokėti mokestį, kuris gali siekti šimtus eurų. Lietuvos banko skaičiavimais, visi su refinansavimu susiję administraciniai, turto vertinimo, notaro ir kiti mokesčiai vartotojui gali siekti daugiau nei 1000 Eur refinansuojant 100 tūkst. Eur paskolą.

Pagrindinės idėjos

LB ir Finansų ministerija parengė tokius esminius siūlymus:

- nustatyti pradinio kredito davėjo pareigą per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui - vartotojui nebereikėtų rūpintis banko pažymomis;

- nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną - paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo išlaidų;

- vartotojams nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo, prireikus jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis;

- paskolą refinansuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio;

- vartotojui nereiktų mokėti jokių mokesčių už notaro paslaugas ir hipotekos išregistravimą bei įregistravimą, juos sumokėtų naujas kreditorius.

Netiki net eksbankininkas

Tačiau nei Finansų ministerijos, nei LB nuoširdumu netiki ne tik Seimo opozicijos atstovai, bet ir žmonės, patys dirbę komerciniuose bankuose. Buvęs banko „DnB NORD" (dabar - „Luminor") vyriausiasis analitikas, matematikas prof. Rimantas RUDZKIS siūlo iš pradžių pasvarstyti, ar Lietuvoje yra bankų monopolija.

„Lyg ir nėra, nes egzistuoja 4 dideli bankai ir keli mažesni. Tokiai mažai šaliai tai yra daug, vartotojas gali pasirinkti, konkurencija lyg ir yra, bet... Ministerijos ir LB noras atpiginti paskolas yra geras, tačiau reikia suprasti, kad kiekviena lazda turi du galus. Pavyzdžiui, jei bus panaikintas turto vertinimo reikalavimas, bankams kils didesnė rizika, o jie paprastai dėl rizikos kelia įkainius", - kalbėjo R.Rudzkis.

Pasak jo, problema yra ta, kad bankai dažniausiai reikalauja, jog turto vertinimą atliktų su juo susijusios NT bendrovės, o „tada atsiranda savotiška monopolija".

„O kas labiausiai nepatikdavo, kai dirbdavau banke... Paprastas pavyzdys: imi paskolą dideliam namui įsigyti, o bankas verčia tave jį apdrausti pilnai atstatomajai vertei. Nors turėtų versti apdrausti tik iki tos sumos, kurią pasiskolinai iš banko. Kitaip tariant, jei namo vertė yra 300 tūkst. eurų, o aš pasiėmiau 100 tūkst. eurų paskolą, kodėl turiu draustis 300 tūkst. eurų sumai?

Galų gale, draudimo suma nemažėja net bėgant metams, nors jau esi išsimokėjęs nemažą paskolos dalį. Nežinau, ar taip yra ir dabar, bet kai dirbau banke, taip būdavo. Tai buvo pertekliniai dalykai ir tai būdavo perteklinis pelnas, nes NT bendrovės būdavo susijusios su banku. Tai - piktnaudžiavimas", - nuostabos neslėpė profesorius.

Įstatymai leidžia

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras, ekonomistas dr. Algirdas BUTKEVIČIUS irgi netiki siūlymų nuoširdumu.

„Pasiūlymai pateikti artėjant rinkimams, nors problema egzistuoja jau ne vienerius metus. LB kažkaip iš viso, daugelio nuomone, yra nebereikalinga institucija (nors, aišku, tai gal daugiau emocijos): pavyzdžiui, nors komercinių bankų pelnai padvigubėjo, LB visiškai nesikiša į tai, kad jie didina įkainius. Daugelyje ES šalių yra nustatyta, kad palūkanų normos būtų fiksuotos, reiškia, ES teisės aktai tai leidžia. Tačiau Lietuvoje to nedaroma, aiškina, kad to neleidžia ES teisės aktai. Situacija yra nevaldoma", - stebėjosi A.Butkevičius.

Bankai dominuoja

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras FIODOROVAS yra deklaravęs per 93 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti. Tačiau jis neslepia, kad, net ir patvirtinus naujuosius siūlymus, nebandys su banku derėtis dėl paskolos refinansavimo.

„Sutarti su bankais neįmanoma, nes jie nėra lankstūs. Net jei būtų priimtas įstatymas, kas iš to?

Prisiminkime istoriją su nepriklausomais elektros tiekėjais. Jie negalėjo taikyti netesybų, tačiau vis tiek neatiduoda pinigų, nors yra ir įstatymas, ir Europos Komisijos išaiškinimas.

Bankai irgi nėra vartotojų pusėje, yra dominuojančioje padėtyje. Ir toliau tyčiojasi: uždirbo apie milijardą eurų pelno, bet toliau kelia įkainius. Jei dirbtų nuostolingai, kaip 2009-aisiais, tada dar būtų galima tai pateisinti. Bankų nuoširdumu netikiu. Kaip ir LB nuoširdumu", - konstatavo V.Fiodorovas.

Parlamentaras nenorėjo įvardinti konkretaus banko, iš kurio ėmė paskolą.

„Paskolą ėmiau maždaug prieš 10 metų, tačiau ne iš to banko, kurio vartotojas visą laiką buvau, nes jis pasiūlė gerokai didesnę maržą nei tas, su kuriuo dabar turiu sutartį. Tada turėjau galimybę rinktis, todėl ir pasirinkau. Bet dabar net ir įsigaliojus pataisoms nebandyčiau refinansuoti, nes nemanau, kad tai - įmanoma.

Bet man nuostabą kelia kitas dalykas. Pavyzdžiui, jei paskolą yra pasiėmęs ne vienas žmogus, o sutuoktiniai, skyrybų atveju bankai liepia parduoti būstą arba susirasti bendraskolininkį. Neleidžia paskolos pasiimti vienam žmogui. Kodėl taip gali elgtis, jei visą laiką įmokos buvo mokamos laiku? Jei nebesugebės mokėti, gal tada ir imkitės sankcijų?" - retoriškai klausė V.Fiodorovas.

Komentuoja Seimo narys Valius ĄŽUOLAS:

„Na, turbūt reikėtų daug kalbėti apie veidmainystę, politinę ir Lietuvos banko veidmainystę, kai netyčia prieš rinkimus prisiminė žmones, kurie turi paskolų. Ypač būsto paskolų, ir kuriems labai didelė našta mokėti palūkanas, nes jos drastiškai išaugusios, labai dideli suvaržymai norint keisti finansuotoją. Pasirodo, Lietuvos bankas gali reguliuoti, pakeisti sąlygas, kad gerintų skolininkų situaciją. Finansų ministrė taip pat prisiminė, kad gali daryti tą reguliavimą, kuris gerina skolininkų situaciją", - per plenarinį posėdį iš Seimo tribūnos į kolegas kreipėsi parlamentaras.

Anot jo, veidmainiai yra du - „labai didelis veidmainis Lietuvos bankas ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri dirba dėl rinkimų".

„Pasirodo, ir Lietuvos bankas dėl rinkimų gali dirbti, prieš rinkimus atneša šį sprendimą. Negana to, kad atneštų dabar iš karto, pavasario sesijoje, ir kuo greičiau žmonėms tą finansinę situaciją pagerintų, jie dar palauks rudens, kad bankai dar galėtų kuo daugiau žmonių apiplėšti, ir rudenį tada tą pasiūlymą teiks.

Tada techninis klausimas: kur jie buvo trejus metus, dvejus metus, metus, nes visus tuos pakeitimus buvo galima padaryti prieš tai, kai drastiškai pradėjo augti palūkanos, kad žmonės galėtų išeiti ir pasirinkti kitą finansuotoją?

Visą tą laiką jie nieko nedarė, leido bankams plėšti žmones, negana to, priėmė įstatymus: grynųjų draudimą, grynųjų apribojimą, kad kuo daugiau bankai galėtų uždirbti; ir staiga prieš rinkimus atsiminė, kad gali kažką daryti. Mielieji žmonės, eidami į rinkimus prisiminkite tuos veidmainius ir tas valstybines institucijas, kurios dirba tik prieš rinkimus, o po rinkimų užmiršta, kad gali tai reguliuoti. Su tuo ir sveikinu visus!" - pareiškė V.Ąžuolas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
67
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (77)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+11 +21 C

+14 +18 C

+14 +18 C

+18 +25 C

+14 +17 C

+21 +23 C

0-5 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s