Briuselis gelbės europietes

Ministrė uždirba mažiau

Europos lyčių lygybės institutas nustatė, jog Lietuvoje lyčių lygybės indeksas yra prastesnis už ES vidurkį. Pernai pagal lyčių lygybę Lietuvos vyrai ir moterys beveik susilygino tik leisdami laisvalaikį, o darbo užmokestis tarp abiejų lyčių yra toks skirtingas, jog Europoje pagal tą skirtumą beveik pirmaujame.

Tačiau ir kitos valstybės neskuba vienodai už tą patį darbą mokėti - europiečių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai siekia 13 proc., o pensijų skirtumai - net 30 proc. Lietuvoje irgi nėra nė vienos darbo rūšies, kur moterų ir vyrų darbo užmokesčiai būtų vienodi. Skiriasi net ministrų atlyginimai. Pvz., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (jau buvęs), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kultūros ministras Simonas Kairys pernai gavo didesnes algas nei teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Ministrė vadovauja Teisingumo ministerijai, bet kur teisingumas, jei E.Dobrovolską pagal gaunamą algą aplenkė net keli pavaldiniai - viceministrai!

Teks informuoti

Tad Briuselis nutarė europietes gelbėti. Visos ES šalys iki 2026 m. birželio 7-osios turės perkelti Briuselio direktyvos nuostatas į savo nacionalinę darbo teisę. O tada Lietuva bei kitos ES šalys jau privalės žiūrėti, kad didieji darbdaviai, turintys daugiau nei 250 darbuotojų, kasmet praneštų, koks yra atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų. O šis atotrūkis, anot direktyvos, jokiu būdu negali viršyti 5 proc.

Jei darbovietė turi 100-250 darbuotojų, ji turės pranešti apie vyrų bei moterų atlyginimus kas 3 metus. Mažosioms darbovietėms, turinčioms mažiau nei 100 darbuotojų, nereikės nieko pranešinėti. Tad ES direktyvą bei pranešinėjimo prievolę bus visai lengva apeiti. Suskaidžius didelę bendrovę į kelias mažesnes.

Saugant asmens privatumą, darbdaviai galės skelbti ne darbuotojų pavardes, bet tik pareigybinius atlyginimus. Šiuos atlyginimus bei jų dydžių intervalus taip pat teks nurodyti darbo skelbimuose. Tai ir dabar daroma. Taip pat darbdaviai nedraus darbuotojams pasakotis, kiek uždirba.

Skundų nėra

Turbūt kebliausia bus apskaičiuoti vienodos vertės darbą. Nes teks įvertinti ne tik kvalifikaciją, stažą, darbo tempą, bet ir stropumą, atsakomybę. O tai jau subjektyvu. Gal darbuotojui atrodys, jog jis - itin stropus, o darbdaviui atrodys per lėtas? Gal, norėdami daugiau uždirbti, ims pataikauti ar net skųsti savo kolegas? Tiesa, jei darbuotojas nesutiks su darbdavio pozicija, galės, kas ir dabar nedraudžiama, kreiptis į savo profsąjungą, teismą ar į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Pastarosios tarnybos duomenimis, Lietuva pagal lyčių lygybę ES užima tik 17-ą vietą. Daugiausia lygybės yra Švedijoje, o mažiausiai - Rumunijoje.

Tačiau paradoksalu - nors Briuselis trimituoja, jog Lietuvoje trūksta lyčių lygybės, mūsų moterys dėl to ne itin skundžiasi. Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba iš viso gavo 236 skundus bei suteikė 1419 konsultacijų telefonu, paštu ar socialiniuose tinkluose. Dėl lyčių lygybės užtikrinimo kreiptasi 511 kartų. Moterys kreipėsi tik šiek tiek dažniau nei vyrai.

Komentuoja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina KRUPAVIČIENĖ:

Bet kokią taisyklę galima apeiti. Nes dirbant tą patį darbą gali būti vienam žmogui kas nors papildomo įrašyta pareigybinėje instrukcijoje - ir bus galimą tą ES direktyvą apeiti. Esą vyro ir moters pareigybės jau ne vienodos, jau skiriasi. Jei žmonės, turintys vienodas pareigas, dirbs skirtingose darbo vietose, gali vienam iš jų kokia nors atsakomybė būti padidinta. Visada galima surasti kokį nors kabliuką. Pavyzdžiui, jaunos moterys turi mažų vaikų, todėl dėl jų gali turėti visokių rūpesčių. Juk ne visada gali būti darbdavio dispozicijoje, ne visada gali atsiliepti telefonu, jei vaiką į mokyklą ar polikliniką veža. O darbdavys gali pasakyti, kad darbuotoja nepakankamai stropi, neatsakinga, nes į jo skambutį neatsiliepė. Visokių niuansų gali būti.

Įmonės, nenorėdamos pranešti apie vyrų ir moterų atlyginimus, gali ir susismulkinti, įsteigti kelias dukterines įmones. Taip daroma ir dabar dėl mokesčių. Lietuvoje apie 90 proc. įmonių ir dabar yra smulkios. Be to, privačiame sektoriuje pareigybinį atlyginimą sudaro pastovioji dalis, kuri gali būti aiški, bet yra ir kintamoji atlyginimo dalis. Visokie priedai, premijos, kurias darbdavys gali skirstyti kaip nori, subjektyviai. Čia būtinas skaidrumas.

Ten, kur yra įkurtos profesinės sąjungos, jos gali paprašyti darbdavių pateikti nuasmenintas pareigybes ir jų atlyginimus. Ten, kur yra pasirašytos kolektyvinės sutartys, ten galima aptarti apmokėjimo sistemas. Konfliktai atsiranda dėl to, kad darbo apmokėjimo sistemos nėra skaidrios ir aiškios. Turėjome atvejį, kai moteriai už tą patį darbą buvo mokama mažiau nei kolegai vyrui. Kreipėmės pagalbos į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Bet, jei įmonėje nėra profsąjungos, ne visada galime padėti.