Dėl Vladimiro Putino agresijos kaltos Baltijos šalys?

Anot A.Merkel, ji 2021-asiais supratusi, kad Vladimiras Putinas rimtai nežiūri į Minsko susitarimus dėl konflikto Ukrainoje. Mat kai Rusija 2014 m. užėmė Krymą, Donecką ir Luhanską, 2015 m. Minske buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo Rusija neatsisako Krymo, tačiau sutinka, kad Doneckas ir Luhanskas liktų Ukrainos valstybėje kaip regionai, turintys tam tikrą kalbinę bei kultūrinę autonomiją.

Tačiau nei Maskva, nei Kijevas susitarimo nepaisė, todėl A,Merkel tikina siekusi naujo formato - kad Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai derėtis su V.Putinu. Tačiau esą Baltijos šalys ir Lenkija tam nepritarė, nes, A.Merkel teigimu, šios šalys bijojo, kad Europa Rusijos atžvilgiu nesugebės parengti vieningos politikos.

Taip ir liko nesupratusi?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas SINICA sako, kad toks A.Merkel pareiškimas yra absurdiškas ir neturintis jokio ryšio su tikrove.

„Bet kartu tas pareiškimas rodo, - teigė V.Sinica, - kaip A.Merkel faktiškai per pastaruosius 5-erius metus taip ir nesuprato savo valdymo klaidų. Tiesa, galima prisiminti, kad per praėjusį dešimtmetį daug kas Europoje (o ir Lietuvoje) vis dar kalbėjo apie santykių perkrovimą su Rusija, kad ji nėra agresyvi prieš kaimynus iš principo. Tikrai daug kas taip tada mąstė ir tai buvo neįžvalgūs žmonės.

Mes tada bandėme Europai ir pasauliui aiškinti, kad yra ne taip, kad viskas yra daug sudėtingiau. A.Merkel buvo viena iš tų, kurie labai tikėjo pragmatiškais santykiais su Rusija, labai į juos investavo, daug kur Vokietijos ekonomiką, įskaitant ir energetiką, pastatė ant šitos kortos. Ir tai buvo didžiulės A.Merkel klaidos.

Dabar Vokietijos politikai pripažįsta šias klaidas, bet A.Merkel, akivaizdu iš jos pasisakymų, visiškai nieko nesuprato. Jai atrodo, kad tai buvo perspektyvi kryptis, kad buvo įmanoma ir galbūt vis dar yra įmanoma tuos santykius turėti pragmatiškus. Ir apsimesti, kad geopolitika neegzistuoja. Kai Kremliui yra visiškai kiti motyvai ir visiškai kitos kategorijos. Putinui visada norisi kalbėti apie istoriją - apie istorinį teisingumą, apie teisybės, didybės atstatymą ir t.t. Jis remiasi ne pragmatiniais interesais, tačiau A.Merkel šito niekada nesuprato."

Tačiau A.Merkel bent išoriškai visada palankiai elgėsi su iki 2019 m. Lietuvoje prezidentavusia Dalia Grybauskaite, nors dabar išaiškėjo, kad neva D.Grybauskaitė vykdė kažkokią kitą, su A.Merkel nesuderintą užsienio politiką!

„Būtų labai įdomu išgirsti, kaip D.Grybauskaitė tai pakomentuotų, - nusijuokė V.Sinica, - Ji Rusijos atžvilgiu visada kalbėjo iššaukiančiai, kategoriškai. Per jos valdymo 10-metį girdėjome daug griežtų frazių, bet jų nelydėjo veiksmai. Lietuvos valstybė nedidino savo gynybos biudžeto, nebandė įsivesti privalomos karinės tarnybos, faktiškai rimtai nesiruošė galimai agresijai ir konfliktams. D.Grybauskaitės valdymas pasižymėjo griežtais žodžiais, bet ne veiksmais, stiprinant Lietuvos galimybes gintis.

Čia yra labai įdomu, kiek D.Grybauskaitė pritarė A.Merkel pragmatiškai laikysenai, kiek - nepritarė, bet realūs veiksmai rodė, kad ji yra pasiruošusi gyventi pragmatiškoje perspektyvoje, nors žodžiai būdavo labai griežti ir tarsi pranašiški, kai dabar žiūrime atgal. D.Grybauskaitės laikysena buvo labai dviprasmiška."

Trukdė ir pandemija

A.Merkel taip pat apgailestavo, kad konstruktyviam dialogui su V.Putinu sutrukdė ir COVID-19 pandemija. Esą Putinas per pandemiją bijojo susitikti gyvai. Tačiau kaip viešai teigia politologas Linas Kojala, akivaizdu, kad buvusi kanclerė didelių klaidų neįžvelgia. L.Kojala priminė, jog ir pandemijos metu Vakarai stengėsi atkalbėti V.Putiną nuo karo. Priminė ilguosius stalus Kremliuje, prie kurių sėdėjo Europos lyderiai, desperatiškai bandydami Kremlių įtikinti nepulti. Taip pat į Maskvą nuolat skraidė JAV CŽV vadovas.

A.Merkel epocha pasibaigė

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas BALSYS sakė, kad A.Merkel turbūt yra viena garsiausių Europos politikių iš tam tikros epochos.

„Tai epocha, kurią Vakarai anksčiau vadino „real politic" arba pragmatine politika Rusijos atžvilgiu, - paaiškino L.Balsys. - A.Merkel yra tos eros pabaigos simbolis. Visi tie išvedžiojimai, ką rašo laikraštis, kad mes, Lietuva, esame kažkuo kalti, tai aš nematau čia jokio pamato.

Kaip mes galime sukelti ar išprovokuoti Putino agresiją? Rusija yra agresyvi pati savaime jau daug šimtų metų. Per tuos šimtmečius niekas ten nesikeičia, tik carai ar pseudoprezidentai, kurie iš tiesų yra carai. O Lietuvos interesas yra geri santykiai su kaimynais, tarp jų ir su Rusija, jeigu ji kada nors taps normali demokratinė valstybė. Porą metų ji tokia buvo prie Boriso Jelcino, o paskui, deja, nusirito į autoritarizmą.

O A.Merkel buvo didelė figūra Europos politikoje ištisus dešimtmečius ir jinai baigė tą „real politic" epochą - iš dalies pragmatišką, iš dalies - cinizmo, iš dalies - didelio naivumo ir nesupratimo, kas yra Rusija.

Atminkime, kad Vakarų Europa praktiškai tik kilus Rusijos agresijai Ukrainoje pradėjo suvokti, kas iš tikrųjų Rusija yra. Ir dabar dar yra šalių, kurios galvoja, kad jos yra toliau nuo visko, kas Ukrainoje vyksta, kad ten tarpusavyje tik broliai kažko nepasidalina. Bet kai pasižiūrime, kokios nuotaikos yra NATO susitikimuose, ES Vadovų taryboje, tai palyginus su A.Merkel laikais, kaip diena ir naktis."

Komentuoja buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS:

Visų pirma, tapau labai išdidus, kadangi supratau, kokia supervalstybė yra Lietuva - su ja menkas juokas, jei net A.Merkel privertė elgtis, kaip ji nenorėjo. Tai yra sarkastiškoji atsakymo dalis, o jei rimtai, tai, manau, kad pati A.Merkel žino, kad yra giluminės to karinio konflikto priežastys

JAV nori išlaikyti hegemoniją ir to plano dalis - neleisti apsijungti Rytų slavams. Rusija viena nėra labai stipri valstybė, bet jeigu apsijungia su Ukraina, tampa stipriu galios centru. Taigi šitas konfliktas kilo iš giluminės strategijos. Jeigu būtų įmanoma Ukrainą įtraukti į Vakarų tarptautines organizacijas, ne tik į ES ir NATO, Rusija liktų viena ir ne tokia stipri.

Bet problema ta, kad pusė Ukrainos piliečių yra provakarietiški ir maždaug tokia pati pusė rusiškų žmonių. Čia yra užkoduotas pilietinis karas - rusakalbė Ukraina niekada nenorėjo į NATO. Dėl stojimo į ES, gal ir būtų buvę nieko, tačiau dėl NATO - raudona linija. Taip faktiškai buvo formuojamos prielaidos dideliam pilietiniam konfliktui.

Lietuva šitame konflikte intereso jokio neturi, dar mažiau interesų turi Latvija ir Estija. Interesą turi Lenkija, nes jos mentaliteto kode yra likę du miestai - Lvovas ir Vilnius. Tai visi, kurie bent kiek išmano politiką, tai žino. Taip, Lenkija - didelė valstybė, ji gali tam tikru laipsniu įtakoti tuos politinius procesus, bet realūs, didieji lošėjai yra globalistai Amerikoje, o ir Izraelis taip pat turi savo interesų šitame regione.

Taigi, dėkojame A.Merkel už tokį aukštą Lietuvos galios įvertinimą, bet tai yra, švelniai pasakysiu, netikslu. Kalbos, kad Lietuva kažko neleido - tik viešųjų ryšių akcija. Atleiskit, tai yra nerimta ir nesąžininga.