2 nuotr.Pelkėje nuskendęs JAV kariuomenės šarvuotis po šešias paras trukusios operacijos ištrauktas. Jame rasti trys žuvę amerikiečių kariai, ketvirtojo kario paieškos tęsiamos. O visuomenė gaudo nuotrupas ir bando suvokti, kaip įvyko nelaimė, kur skubėjo kariai ir kodėl lieka tiek daug neatsakytų klausimų.
Komentuoja pirmasis atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministras, saugumo srities ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS:
Iki šiol turime daugybę neatsakytų klausimų. Besimokantiems mūsų poligone sąjungininkų kariams turėjo būti suderinti planai. Ar tai buvo padaryta? Kas tuos planus rengė - sąjungininkų vadovybė ar Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas? Kas buvo numatęs, kuriose poligono teritorijose vyks mokymai, kur užsienio kariai gali vykti? Kokios buvo užduotys: ar jos buvo vykdomos pagal planą, ar veikta ir judėta savavališkai?
Iš įvairių šaltinių pasigirsta informacija, kad šis šarvuotis vyko ieškoti kitos transporto priemonės. Kalba eina ne tik apie vieną dingusią ir dabar surastą mašiną, bet ir apie kitą. Kas atsitiko su jos ekipažu? Kol neturime visų atsakymų, sudėtinga komentuoti.
Ši situacija dažnai vertinama kaip Lietuvos karinių pajėgų tam tikro neatsakingo veikimo pavyzdys. Tačiau kariuomenės mokymai skirti maksimaliai priartinti karius prie galimos kovinės situacijos. Juos organizuojant naudojamos įvairios karo veiksmus imituojančios priemonės.
Sovietiniais laikais pratybų metu buvo naudojami ir koviniai šaudmenys. Todėl nuostoliai jų metu buvo laikomi vienais iš mokymo elementų. Nenoriu pasakyti, kad taip turi būti, bet teigiu, kad taip gali būti - tie kariai, kurie mokėsi Lietuvoje, mokėsi tam, kad galėtų efektyviai veikti šioje teritorijoje.
Labai dažnai galima išgirsti priekaištų, kad poligono teritorijoje, kurioje vyksta šaudymo pratybos, yra aukšto slėgio dujų vamzdis. Jis nutiestas 2005 m., kai karinė vadovybė išdavė tam leidimą. Tokioje vietoje neturėtų būti tokių sprogių objektų.
Tęsiant anksčiau išsakytą mintį tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų kariai karinių veiksmų atveju susidurtų su ir daugybe pavojingų infrastruktūros komponentų, tarp jų - ir su dujotiekiais. Todėl net ir šio komponento buvimas, kuris galėjo sudaryti papildomas rizikas ar taip pakeisti kraštovaizdį, kad vyrukams iš Teksaso, įpratusiems prie pusdykumės poligonų, galėjo būti sunku susigaudyti lietuviškame landšafte. Visa tai galėjo ir turėjo būti panaudota kaip tam tikra mokymų dalis.
Galiu pasakyti, kad gelbėjimo operacija buvo gerai organizuota ir neatrodė chaotiška ar neplanuota. Situacija buvo nestandartinė. Jei būtų reikėję, techniką iš JAV bazių Europoje galima būtų atgabenti mažiau nei per parą. Matyt, buvo nuspręsta, kad mūsų turimos priemonės yra pakankamos. Pajėgumų pakako - sugebėjome ištraukti dumble įstrigusią dešimtis tonų sveriančią mašiną.
Politikai, kaip įprasta, bandė pasinaudoti šia situacija viešiesiems ryšiams, ir tai atrodė gana juokinga, netgi kažkiek nepadoru bei nešvanku. Turint omenyje, kad didelės naudos organizuojant gelbėjimo darbus iš vieno ar kito politiko nebuvo - ši užduotis buvo pavesta pakankamai aukšto rango kariškiui.
