Lietuviška riaušių byla - ko išmokysime prancūzus

Nedraudžiama rinktis į mitingus, kritikuoti valdžią ir pan., bet privaloma laikytis įstatymų - taip tikino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos narys Mindaugas Striaukas, net arti valandos aiškinęs nuosprendžio motyvus.

Kaip žinoma, 2021 m. rugpjūtį riaušės prie Seimo kilo po mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės suorganizuoto mitingo, kai tūkstančiai žmonių protestavo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo kovido esą neturintiems žmonėms, galimybių pasą - prieš priverstinį vakcinavimą. Teisiamųjų suole atsidūrė net 87 žmonės.

Apie provokatorius

Teisėjas aiškino, kad pasibaigus oficialiai surengtam mitingui labai didelė grupė žmonių „liko įvykio vietoje ir savo vieningu elgesiu, vieningu tikslu, siekdama toliau, jau neteisėtai protestuoti prieš valdžią ir jos priimamus sprendimus, susivienijo ir virto žmonių sambūriu".

Kaip tvirtinama, ne vienas liudytojas nurodė, kad jautėsi, jog sambūriui lyg kažkas vadovautų, lyg kažkas koordinuotų veiksmus. Teismas nustatė, kad pažeidimų turinys šiurkštėjo, įžūlėjo, agresyvėjo ir tam tikru momentu pasiekė riaušes, trukusias bangomis nuo 17 val. iki 2 val.

„Atsiradus kurstytojams, provokatoriams, minios elgesys buvo iš esmės organizuotesnis, pasireiškė labiau koordinuotais veiksmais ir tokiu būdu tapus sambūriui įžūliam buvo iš esmės išprovokuotos riaušės", - sakė M.Striaukas.

Jo pastebėjimu, ne visi buvę įvykio vietoje buvę žmonės pritarė daromiems pažeidimams, o kiti galimi riaušių dalyviai nepatraukti atsakomybėms, nes nebuvo nustatyti.

Apie pareigūnų veiksmus

Kaip aiškino teisėjas, pripažinta, kad policijos pareigūnų reikalavimai neteisėto protesto dalyviams pasitraukti nuo Seimo, neblokuoti eismo ir pan. buvo teisėti, bet minia jų nevykdė: „Prie Seimo atvykus sustiprintoms pajėgoms ir Vidaus saugumo tarnybos pareigūnams minia pasipriešino. Teismas nevertino pareigūnų iš esmės, nes tai nėra privalomas dalykas byloje, bet pasisakė, kad galbūt ir pertekliniams pareigūnų veiksmams žmonės pasipriešino. Tačiau tokiu būdu jie teisėto pagrindo neturėjo, priešintis neteistais veiksmais negalėjo."

Apie bausmes ir pastangas

Teismas konstatavo, kad skiriant bausmes buvo atsižvelgta į didelę bylos apimtį, ilgai trukusį tyrimą ir procesą, todėl dėl riaušių daugumai nuteistųjų buvo skirtos švelnesnės bausmės - lygtinis laisvės atėmimas nuo 1,5 iki 2 metų. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti šeši asmenys, dviem kaltinamiesiems skirtas laisvės apribojimas, o trims žmonėms skirta realiai kalėti. Anot teisėjo, pastarieji vyrai ne kartą teisti, teistumas neišnykęs ir kt.: „Teismas stengėsi, bet nerado būdų pritaikyti bausmės atidėjimo."

Štai žinomas aktyvistas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, subendrinus bausmes siunčiamas kalėti 4 metams.

Kaltinamiesiems skirtos ir nuo 500 iki 2000 eurų įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - iš viso 142 tūkst. eurų. Civiliniams ieškovams priteistas daugiau nei 112 tūkst. eurų žalos atlyginimas.

Pasak teisėjo, žala nebus ieškota iš visų kaltinamųjų, kaip prašė prokurorai: „Teismas pasistengė, ir labai sunkiai, atriboti kiekvieno nuteistojo dalyvavimą įvykyje pagal laiką. Tie, kurie dalyvavo visą laiką atsako už visą padarytą žalą."

Pažymėta ir tai, kad teismas labai daug kam iš teisiamųjų pašalino perteklinius kaltinimus, o kai kurie kaltinamieji atsakė už menkesnius veiksmus, nei iš tikro padarė.

Interviu su advokatu Rimu ANDRIKIU:

Žinomo advokato, buvusio Seimo nario Rimo Andrikio pasiteiravome, ką jis mano apie nuosprendį, kuris, be abejo, bus apskųstas, šioje visuomenės dėmesį prikausčiusioje byloje.

- Manęs nenustebino, nes tas „spektaklis" vyko ne vienerius metus ir baigėsi kaip ir turėjo - labai pareigingai: kas buvo užmanyta, tas buvo ir parodyta. Turiu išankstinę nuomonę apie riaušes Lietuvoje - jos nėra net panašios į reiškinį tikrojoje Europoje. Pagal mastelį, pobūdį, kryptį, valdžios reakciją - čia viskas lietuviška. Todėl šis nuosprendis man tik dar kartą patvirtino, kad čia su teisiniu raštingumu, teisinėmis kategorijomis, humanizmu, žodžio laisve, bausmių adekvatumu yra kažkas sunkiai pateisinama.

Iš pirmo žvilgsnio tai, kad praėjus tiek laiko dar kažkam skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, yra švelniai tariant nesusipratimas ar nesugebėjimas įvertinti realių aplinkybių, realios situacijos. Daliai asmenų nutrauktos bylos. Bet pats principas, kad už tokį menkavertį, mažareikšmį, menkų pasekmių reiškinį baudžiamojon atsakomybėn patraukta arti šimto žmonių, yra nesusipratimas, nepagarba teisei, žmonėms, jų nuomonių išraiškai ir kt.

Tai darau ne šiaip stebėdamas publikacijas ar pan., o remdamasis 2009-ųjų metų riaušių prie Seimo patirtimi. Tuomet gyniau nukentėjusius žmones, kuriems kulkos sutraiškė kojų sąnarius ir pan., kuriems tik todėl, kad buvo toje vietoje, kažkas trinktelėjo švelniai pasakius į ausį ar laikrodį sudaužė.

Mačiau, kaip tai vyko, kas provokavo riaušes, kodėl ir kaip reaguoja žmonės. Jeigu prieš žmogų atstato užtaisytą ginklą pareigūnas ir dar galbūt šauna į kaimyno kojas gumine kulka - tai jis turi tylėti? Ne! Ir policija ar viešojo saugumo tarnybos pareigūnai netyli. Visur yra žmonės, o ne - automatai: reakcija yra normali. Eilinis žmogus mažiau gali numatyti įvykius, bet ginkluotas pareigūnas turi žinoti, kokias reakcijas ir pasekmes gali sukelti kiekvienas prisilietimas prie ginklo ir judesys.

Todėl pareigūnų veiksmai, kaip ir mitingo dalyvių, veiksmai turi būti tik teisėti, kaip ir mitingo dalyvių veiksmai. Teismas turi tai įvertinti. Konstitucija ir įstatymai leidžia pasipriešinti neteisėtiems veiksmams.

- Teisėjas pastebėjo, kad riaušių vietoje akmenų buvo, matyt, daugiau, nei koją galima padėti.

- Reikėtų įdėmiai susipažinti su nuosprendžio motyvais, bet tikrai nenorėčiau sakyti, kad jeigu buvo akmenų, tai reikia kažką nuteisti. Žmogus nuteisiamas tik padaręs nusikalstamą veiką. Ar paneigta versija, kad buvo provokatoriai, jeigu yra nenustatytų asmenų? Iš kur jie buvo ir pan.?

Pavyzdžiui, įvyko nužudymas, o toje byloje nei vienas asmuo už tai nebuvo nuteistas - 55 kūno sužalojimai, žmogus tardomas mirė. Tai nepriklausomos Lietuvos istorija.

- Prokuratūra į kalėjimą siūlė siųsti net 33 kaltinamuosius, bet realiai kalėti nuteisti tik trys žmonės, o 75 teisiamiesiems skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės, jos švelnintos. Humaniškas teismo sprendimas?

- Manau, tai yra toks įmantrus išsisukinėjimas. Prokurorui kol kas, atrodo, kaip nuo žąsies vanduo nuteka priekaištai, kad ir jis privalėtų atidžiau valstybės vardu prašyti bausmės. Prašymas skirti realų laisvės atėmimą 33 žmonėms - tai tik juoko seansui galima tokias nesąmones parašyti.

Nuosprendį reikia gerbti, bet kritikuoti jį leidžiama. Mano nuomone, skyręs realias laisvės atėmimo bausmes 33 žmonėms teismas, matyt, būtų atsidūręs pasaulinio įvykio epicentre, o darbo netektų ne vienas iš tų teisėjų. Nes tai neatitiktų tam, apie ką kalba Baudžiamojo kodekso nuostatos. Net tarybiniais laikais už tokius darbus tai būtų paskutinis teisėjo nuosprendis.

Bet pats faktas, kad iš tiek dešimčių kaltinamųjų pasirodė, jog tris iš jų tai tikrai reikia nuteisti kalėti. Na ir kas, kad jie teisti. Bet bausmė juk skiriama už tai, ką dabar padarė, o ne už praeitį. Tai primityvus gudravimas. Kitose bylose net daugybę kartų teistiesiems laisvės atėmimo nepaskiria.

Beje, stebėjau, kokiais metodais teismas proceso metu tvardė kaltinamuosius, kaip pažeidinėjo baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias posėdžio eigą ir tvarką - galvojau, kad kitos panašios bylos ir nebėra Lietuvoje.

Kai reikia savo mundurą ginti, reikia, kad nežmoniškas, grandiozinis, nepamatuotas teismo procesas vyktų, imamasi represijų prieš tariamus vilkintojus ir kt., bet ne visada teisėtomis priemonėmis. Tai yra vėlgi neskanus prieskonis, kuriuo pagardintas visas procesas ir vainikuotas tokiu nuosprendžiu.

Turiu nuomonę ir apie teisėjų pasisakymus dėl nuosprendžių, kuriuos jie priima. Komentaras apie tai, kas įvyko yra nuosprendyje. Teisėjas jo negali nei išplėsti, nei susiaurinti. Žmogus mato nuosprendį: ten motyvai, tikslai, veiksmai, pasekmes. Ir jokie teisėjo apmąstymai, kad galėjo skirti griežtesnę bausmę, bet neskyrė - čia graudus vaizdelis. Geras ar blogas nuosprendis - tai vertina kiti.

- O įtikino Astros Genovaitės Astrauskaitė nuteisimas ne tik dėl riaušių organizavimo, nors ji jose net nebuvo, bet ir dėl raginimo nuversti valdžią?

- Nenoriu komentuoti absurdo. Nemanau, kad ji būtų pajėgi fiziškai, morališkai, politiškai ar psichologiškai nuversti šią valdžią ar pasikėsinti - tai su realybe nieko bendro neturi, tik su fantazija. Žmogus visuomet nuteisiamas už realius darbus, o ne mintis. Čia labai dera su gerb. Vytauto Landsbergio nuostata: „Jūs esate prieš valdžią - tai jūs prieš valstybę".

- Ši byla jau išskyrė didžiausia pagal dalyvių skaičių apimtimi. Kuo ji dar gali būti minima istorijoje?

- Atrodo, kad liks svarbus vienas elementas - absurdiškumas. Štai Prancūzijoje riaušėse dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių, būna šimtai sudegintų automobilių, išdaužytų parduotuvių. Lietuva juk irgi turi būti Europos Sąjungos valstybė, prilygti kažkiek riaušėms... Tai galės prancūzų teisininkai semtis patirties, kaip pas mus sugeba 80 žmonių nuteisti ir kt. Mes parodysime vieną absurdo teatro veiksmą.