Taip sako mokytoja Alina Laučienė. Pirmadienį „Vakaro žinios" kalbėjosi su ja Vilniaus apylinkės teisme. A.Laučienė yra kaltinama neapykantos kurstymu dėl straipsnio, raginančio gerbti lietuvių kalbą ir kultūrą. Apklaustas vienas iš moterį apskundusių veikėjų - buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas, kuris kadaise viešai angliškai pasiuntė Lietuvą.
Prokuroras nekomentuoja
Partijos Nacionalinis susivienijimas valdybos narės, vilnietės A.Laučienės persekiojimas prasidėjo po to, kai ji 2023 metais paskelbė straipsnį, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl kitataučių nepagarbos lietuvių kalbai ir kultūrai.
Šis straipsnis sukėlė kai kurių asmenų nepasitenkinimą ir jie nusprendė imtis veiksmų, siekdami užtildyti autorę. Vienas jų - M.A.Haroldas - vakar teisme buvo apklaustas kaip liudytojas.
Nepaisant to, kad policija tris kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba taip pat nerado pagrindo kaltinimams, prokuroras Šarūnas Šimonis pasiekė, kad byla pasiektų teismą. Tiesa, vakar valstybės kaltinimą palaikė jau nebe jis, o prokuroras Edvinas Navickas, kuris po posėdžio „Vakaro žinioms" pareiškė susilaikantis nuo bet kokių komentarų, kol byla nebus baigta.
Iškeikė Lietuvą
M.A.Haroldas teismui liudijo, kad apie A.Laučienės straipsnį diskutavo su keliais draugais, tarp jų - ir su vienu advokatu. Nė vienas esą neabejojo, kad straipsnis vertas baudžiamosios atsakomybės. Todėl ir kreipėsi į policiją, kuri perklausė, kaip skundėjas nukentėjo nuo straipsnio. Vyras pareiškė, kad tiesiogiai nenukentėjo, tačiau esą labiau galvojo apie pavojus, kuriuos gali sukelti straipsnis, nes perskaičius kam nors gali „kilti tam tikrų minčių". Be to, įsižeidė ir dėl žmonos, kuri yra sentikė, bet jos protėviai į Lietuva atvyko dar caro laikais, todėl esą Rusija nėra jos tėvynė. O straipsnyje, anot M.A.Haroldo, duodama suprasti, kad rusų tėvynė yra Rusija.
Teisiamosios gynėjas Tomas Januškevičius teiravosi M.A.Haroldo, ar šis žino Lietuvos istoriją, ar, skaitydamas straipsnį, jis vertino kontekstą - kad Lietuva ne kartą buvo okupuota, bandyta išnaikinti lietuvių kalbą, todėl straipsnyje iškeliamos problemos yra aktualios ir neišgalvotos. Ir dar priminė, kad pats liudytojas nėra šventasis: jam priklauso garsusis įrašas „F...ck you, Lithuania", paskelbtas prieš maždaug dešimtmetį. Tačiau M.A.Haroldas nemano, kad taip įžeidė ar sumenkino lietuvius, nes taip tik esą išreiškė poziciją dėl Lietuvos politikos LGBT ir imigrantų.
Neigiama išvada
Lingvistikos ekspertė Gintarė Herasiminkienė pristatė savo išvadą, kad straipsnio autorė kai kuriais savo pasisakymais pažemino, paniekino Lietuvoje gyvenančius rusus, lenkus, baltarusius, ukrainiečius bei žydus, propagavo priešiškumą jiems. Tiesa, pridūrė, kad straipsniu neskatinama smurtauti. O štai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertu paskirtas VU lietuvių kalbos lektorius Laimutis Laužikas, kurio išvados palankios kaltinamajai, vakar pasisakyti nebespėjo.
Tikisi teisingos Temidės
Pati A.Laučienė žurnalistams pakartojo, kad vienas straipsnio tikslų buvo ne kažką pažeminti, o pažerti kritikos užsieniečiams, kurie, gyvendami Lietuvoje, specialiai nesimoko kalbėti lietuviškai.
„Viliuosi, kad Temidė bus teisinga ir bus atsakyta į klausimą, kas yra Lietuva. Ir teismas tą padarys", - akcentavo ilgametė mokytoja.
Ji sako besijaučianti labai tvirtai, pasitikėjimo duoda gausus į teismą sugužėjusių palaikytojų būrys.
„Aš nesijaučiu teisiama, nesijaučiu sumenkinta ar menka. Aš esu Lietuvos pilietė ir kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę pasakyti taip, kaip aš pasakiau. O jei neišdrįso to padaryti, gal dar padarys. Vieną kartą šis lietuvių Tautos miegojimas, užsiliūliavimas, ekonominė gerovė tegul būna užmiršta. Mums, lietuviams, kadangi esame nedidelė Tauta, yra labai svarbu išlaikyti šią šalį Lietuvos pavadinimu ir su lietuvių kalba. Ji bus svarbi ir mūsų vaikų vaikams, nes lietuvių kalba įrašyta į mūsų DNR. Mūsų motinos, kai mus pagimdė, nedainavo lopšinių kitomis kalbomis. Jos į mus įdėjo šitą nuostabią kalbą. Kalba Tautai yra pats pagrindinis dalykas. Aš ją ir ginu. Todėl kartoju: aš nesu teisiama. Ne aš, o Lietuva yra teisiama", - „Vakaro žinioms" kalbėjo A.Laučienė.
Ji sakė turinti daug lenkų ir rusų tautybių draugų, kurie, perskaitę minėtą straipsnį, pasipiktino savo tėvynainiais, kurie tyčia nesimoko lietuviškai.
„Jie sako: šis straipsnis ne apie mus. Mes mokame lietuviškai, puikiai integravomės į Lietuva. Ji yra mūsų gimtinė, bet ne Tėvynė. O mes, lietuviai, turime ir gimtinę, ir Tėvynę, ir valstybę, šitoje mažytėje šalyje, kurios vardas - Lietuva", - akcentavo A.Laučienė.
Komentuoja riaušių prie Seimo byloje teisiama buvusi ilgametė mokytoja Astra ASTRAUSKAITĖ:
„Mano byla truks dar labai ilgai, nes dabar pasisako visų 87 kaltinamųjų žmonių advokatai, po to bus suteiktas žodis mums, kaltinamiesiems. Iš savo patirties žinau, kad teisėsauga Lietuvoje yra visiškai žlugusi, prokuratūra tarnauja dvaro klanui, kuris 75-eriems metams įslaptino KGB darbuotojus, nors Estija ir Latvija juos yra išviešinusios. Ir valstybės nesužlugo. O pas mus persekiojami patriotai, laisvas žodis, todėl A.Laučienei linkiu stiprybės kovojant.
Absoliučiai visos grandys yra neveikiančios, net ir Konstitucinis Teismas, kuris iškraipo mūsų Konstituciją savo išaiškinimais, kad ir apie šeimos sąvoką", - dėstė A.Astrauskaitė.
Ji sako pritarianti kiekvienam A.Laučienės straipsnyje išsakytam teiginiui.
„A.Laučienė visą dėmesį sutelkė į lietuvių kalbą, kuriai kilo dar didesnė grėsmė. Nes Seime jau net registruotas projektas, siūlantis įteisinti nelietuviškus diakritinius ženklus. Tai - mūsų Tautos pagrindo - kalbos - naikinimas. Alina labai teisingai rašo, kad ypač lietuvių kalba žlugdoma Vilniuje: gatvėse - rusų kalba, užrašai - angliški. Aš ne vieną kartą pati esu kalbėjusi, kad užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, privalo mokytis lietuviškai. Nes juk kokioje nors Anglijoje ar JAV su lietuviais niekas lietuviškai nekalba. Man labai gaila, kad jau ir mūsų universitetai palaiko dvarą, ekspertizes pateikdami tokias, kokių jam reikia", - teigė A.Astrauskaitė.
Pašnekovė apgailestavo, kad teisėsauga jai uždraudė ne tik organizuoti bet kokią protesto akciją, bet ir joje dalyvauti, nes kitaip iš karto areštuotų.
„Jau buvo uždarę į kamerą. Jei ne, aš kelčiau visą Lietuvą, nes protestuoti tikrai yra prieš ką. Ypač reikalingi protestai prie Teisingumo ministerijos. Lietuva naikinama toliau. Ir dar su prezidentu priešakyje. Socialdemokratai tęsia liberalkonservatorių politiką. Dabar viskas priklauso nuo mūsų pačių. Jei tylėsime, lietuvių kalbos tuoj nebeliks", - įspėjo visuomenininkė.
Komentuoja Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vadovas Vytautas BUDNIKAS:
„Daug vilčių, kad bus priimtas A.Laučienei palankus sprendimas, duoda tai, kad tik lingvistinė ekspertizė yra neigiama, kitos - tarp jų trijų psichiatrų bei psichologų (atliko psichologinį straipsnio vertinimą) - teigiamos. Kaip ir L.Laužiko, anot kurio, straipsniu tik kviečiama Tautą susiburti, kovoti už savo identitetą. Man susidarė nuomonė, kad teismas bando objektyviai išnagrinėti bylą.
Ekspertė G.Herasiminkienė pareiškė, esą straipsniu žeminami kitataučiai. Tačiau A.Laučienė labai taikliai pasakė, kad tokiu atveju ji ir lietuvius niekina. Nes rašė: „Čia kalbama lietuviškai, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, nes čia yra LIETUVOS, bet ne perėjūnų žemė. Pasibaisėtina, ir koks nusmurgęs turi būti lietuvio supratimas, kai būryje yra vienas Lietuvos, lietuviškai nekalbantis, rusas ar (rečiau) lenkas, o penki ar daugiau esančių lietuvių pradeda kalbėti jų kalba! Tai ne lietuviai, tai visiškai nusistekenę būrai, neturintys jokio supratimo apie lietuvišką savivertę".
Ekspertė susipainojo. Jei jau vieni niekinami, tai ir kiti. Bet ar niekinami dėl to, kad yra lietuviai, ar dėl to, kad yra nesusipratę? Taip kad rašyta ne tik apie kitataučius, rašyta apie visus, kurie negerbia lietuvių kalbos", - „Vakaro žinioms" kalbėjo V.Budnikas.
Ekspertei užkliuvo ir straipsnio citata: „Nė vienas save gerbiantis kitatautis, turintis nors vieną lašelį nelietuviško kraujo, sau neleis eiti į Lietuvos valdymo organus, o tuo labiau į Seimą, kad galėtų žeminti lietuvių tautą ir tyčiotis iš jos kalbos bei raidyno, tyčiotis iš jos švietimo struktūros, ją visiškai sugriaunant".
„Tai kaip tik kalbama apie tai, kad nė vienas save gerbiantis žmogus neleis sau tyčiotis iš kitų. Tačiau ši lingvistinė ekspertizė labiau panaši ne į ekspertizę, o į teksto interpretaciją. Tokia ekspertize negalima remtis. Ekspertė tekste „atrado" žodį „grynakraujis". Bet tokio žodžio tekste nėra. Kokia čia ekspertizė, jei išsigalvojami, interpretuojami faktai?" - retoriškai klausė V.Budnikas.
Pasak jo, teismas neprivalo atsižvelgti į ekspertizių išvadas, nes jos tėra patariamojo pobūdžio.
„Kvietimas susitelkti, gerbti save, įstatymus, savo valstybę - kur čia yra kažkoks baudžiamasis veiksmas?" - reziumavo V.Budnikas.