respublika.lt

Prognozė: gresia nestabili nauja valdančioji koalicija

(428)
Publikuota: 2024 spalio 15 07:19:01, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Socialdemokratai švenčia pergalę rinkimuose. Eltos nuotr.

Pirmasis Seimo rinkimų ratas atskleidė, kad kol kas daugiausiai mandatų iškovojo socialdemokratai, kurie jau rinkimų naktį su „vardanlietuvininkais" susitarė burti valdančiąją koaliciją. Pirmieji pasišovę į ją kviesti ir „valstiečius", tačiau baidosi „Nemuno aušros". Politologas prof. Algis KRUPAVIČIUS prognozuoja, kad šių trijų politinių jėgų mandatų užtikrinti daugumos neužteks, todėl bus bandoma kviesti pavienius seimūnus, o tokiu atveju koalicijos nebūna stabilios, ypač jei tokios sudėties jos pradeda dirbti nuo pat kadencijos pradžios.

 

Balsų gali pritrūkti

Daugiamandatėje apygardoje 70 mandatų pasidalijo 6 partijos: socialdemokratai (18 mandatų), Tėvynės sąjunga (17), „Nemuno aušra" (14), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" (8), Liberalų sąjūdis (7), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6). Vienmandatėse apygardose išrinkti 8 Seimo nariai: 2 sociademokratų atstovai, 2 - LLRA, 1 - Tėvynės sąjungos, 1 - „Nemuno aušros", 1 - Liberalų sąjūdžio ir 1 - išsikėlęs pats. Daugiausiai kandidatų antrajame rinkimų ture vienmandatėse apygardose turės socialdemokratai (38) ir konservatoriai (32).

Paklaustas, kaip atrodys nauja valdančioji koalicija, prof.
A.Krupavičius „Vakaro žinioms" atsakė, kad įvardinimas būtų būrimas iš kavos tirščių, ypač kai dar neaiškūs antrojo rinkimų turo rezultatai.

Socialdemokratai dabar kalba apie koaliciją su „vardanlietuvininkais" bei „valstiečiais", tačiau, anot jo, įvertinus galimybę per antrąjį turą surinkti papildomų mandatų skaičių, jų iki 71, kad būtų užtikrinta bent trapi dauguma, gali pritrūkti.

„Aišku, kad vienmandatėse apygardose matysime mobilizaciją prieš konservatorius. Net ir Vilniuje, kur konservatoriai surinko nemažai balsų, yra didelė tikimybė, kad antrajame ture kai kuriose apygardose jie pralaimės", - spėjo profesorius.

Konservatoriams padėtų tik žemės drebėjimas

Dar vakar konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis buvo nepalaidojęs vilties, kad jis su partiečiais dalyvaus valdžios formavime.

„Ar yra galimybė, jog konservatoriai formuos valdančiąją daugumą? Tikrai ne. Nebent įvyktų žemės drebėjimas, kitaip toks scenarijus nėra įmanomas. Garantuotai koaliciją formuos socialdemokratai, nes jie tikrai turės daugiausiai mandatų. Kiek - prognozuoti sunku, tačiau, manau, kad 40-ies mandatų skaičių gali peržengti.

Tačiau didžiausia problema, kad tiek Skvernelio partija, tiek „valstiečiai" nėra itin konkurencingi antrajame ture. Juolab kad dabartinis jų mandatų skaičius - atitinkamai 8 ir 6 - yra nedidelis. Ir nei vieni, nei kiti labai smarkiai savo mandatų skaičiaus nepadidins", - prognozavo profesorius.

Netvaru

Jo nuomone, socialdemokratai ieškos pavieniai išrinktų LLRA atstovų paramos, save iškėlusių kandidatų, kurie jau yra dirbę Seime, paramos, nes su jais susitarti bus lengviau.

„Tačiau toks koalicijos formavimo būdas - iš pavienių nepriklausomų „atomų" - yra labai netvarus. Ypač kadencijos pradžioje, kada reikės dirbti 4 metus. Kai lieka kokie metai iki kadencijos pabaigos, tada taip, nes tokiu metu koalicija linkusi išsivaikščioti ir esminiams balsavimams linkstama ieškoti pavienių balsų", - dėstė politologas.

Per anksti nurašė

Nors iki šiol purtomasi „Nemuno aušros" dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, A.Krupavičius nedrįsta tvirtinti, kad taip pat bus ir paaiškėjus antrojo turo rezultatams.

„Jau dabar „Nemuno aušra" turi 15 mandatų, o ji antrajame ture varžysis 15-oje vienmandačių apygardų. Tose, kur varžysis su konservatoriais, yra daug galimybių, jog laimės. Konkretus pavyzdys: Pajūrio rinkimų apygardoje konservatorius Arūnas Valinskas gavo 18,5 proc. balsų, „Nemuno aušros" atstovė Daiva Petkevičienė - 17,3 proc. Kokios galimybės konservatoriams yra mobilizuoti kitų partijų rinkėjų balsus? 13 proc. Liberalų sąjūdžio ir 5 proc. Laisvės partijos.

Ir dar reikia žiūrėti į Žemaitiją, kur ne vienas „Nemuno aušros" kandidatas gali laimėti ir prieš kitų partijų atstovus.

Manau, kad antras turas gali priminti 2016 m. rinkimų scenarijų. Tada „valstiečiai" irgi ne per daugiausiai mandatų gavo daugiamandatėje apygardoje, tačiau savo pergalę įtvirtino vienmandatėse apygardose, ypač laimėdami jose prieš konservatorius, prieš kuriuos buvo mobilizuojamasi", - priminė A.Krupavičius.

Liberalams šansų nėra

Pasak jo, nelabai realu, kad vieta koalicijoje bus siūloma Liberalų sąjūdžiui, ypač jei joje bus „valstiečiai", nes dabartiniame Seime šios dvi partijos bene dažniausiai būdavo skirtingose barikadų pusėse.

„2016 m. Tėvynės Sąjunga per pirmąjį turą gavo 20 mandatų - net daugiau nei dabar socialdemokratai. Neką mažiau turi ir šituose rinkimuose. Tačiau 2016 m. konservatoriai labiausiai pralaimėjo antrame ture, kas labiausiai prognozuotina ir šiemet. Nes tikrai vyks labai svarbi antikonservatoriška mobilizacija nepriklausomai nuo to, kuriai partija konservatorių varžovai priklausys (išskyrus Liberalų sąjūdį). Todėl sunku dabar sudėlioti valdančiąją koaliciją, nes visiškai neaišku, kiek mandatų kas laimės antrame ture, tik, kaip minėjau, manau, LSDP, LVŽS ir „vardanlietuvininkų" mandatų aritmetiškai neužteks koalicijai sudaryti.

Nepaisant to, kad pirmąjį turą socialdemokratai laimėjo, jie turi vieną rimtą problemą: bendras balsų skaičius už juos dabar tebuvo 240 tūkst. O 2016 m. tiek konservatoriai, tiek „valstiečiai" pirmajame ture rinko po daugiau nei 270 tūkst. balsų. Todėl nemanau, kad socialdemokratams yra tikimybė pakartoti „valstiečių" 2016 m. sėkmę. Nepaisant to, kad turi visas galimybes laimėti daugumoje apygardų, kur antrajame ture varžysis su konservatoriais", - akcentavo profesorius.

Nustebino „valstiečiai"

A.Krupavičiaus nenustebino tai, kad socialdemokratų persvara prieš konservatorius nebuvo didesnė nei yra.

„Nes man atskaitos tašku buvo prezidento rinkimų pirmasis turas, kai Ingrida Šimonytė ir Dainius Žalimas surinko tik per 340 tūkst. balsų. Tad tai yra tam tikros centro dešiniųjų „lubos", o apie socialdemokratų problemą minėjau. Tačiau blogąja prasme nustebino „valstiečių" pasirodymas, nes rinkimų kampanijos pradžioje jų galimybės buvo vertinamos labai gerai, ypač prisijungus Ignui Vėgėlei su komanda. Bet visa jų rinkimų kompanija prasidėjo per vėlai ir buvo per mažai intensyvi", - reziumavo A.Krupavičius.

Naujovė

Šiemetiniai Seimo rinkimai - pirmieji, kai norint patekti į Seimą per pirmąjį rinkimų ratą, nebebūtina iškovoti 50 proc. plius vieną balsą. Pagal Rinkimų kodeksą vienmandatėje apygardoje išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
91
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (428)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip manote, ar „Nemuno aušra” pasitrauks iš valdančiosios koalicijos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate I.Šimonytės Vyriausybės darbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-1 +5 C

+1 +5 C

+1 +6 C

+1 +5 C

+1 +5 C

+1 +3 C

0-10 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s