Susitepę kunigai draudžiami biudžeto lėšomis

Praėjo ketveri metai nuo tyrimo pradžios, tyrimo rezultatai neskelbiami. Visą tą laiką kunigas draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

O taip pat dvasininkai draudžiami ir senatvės pensijos socialiniu draudimu. Net ir teisti ar nusikaltę. Nebent būtų pašalinti iš dvasininkų luomo. Bet taip Lietuvos istorijoje yra buvę tik vieno kunigo atveju.

Nežinojo, ar melavo?

„Vakaro žinios" dar 2021 m. liepą rašė apie tai, kad Kauno arkivyskupijoje pradėtas tyrimas dėl galimo kunigo V.L. netinkamo seksualinio elgesio prieš parapijietį. „Vakaro žinių" duomenimis, tyrimas buvo pradėtas dėl atvejo, įvykusio Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikos parapijoje. Šaltiniai tuomet teigė, kad skundą dėl kunigo elgesio pateikė negalią turintis parapijietis, po ko kunigas buvo nušalintas nuo pareigų. Tiesa, tuomet Prisikėlimo bazilikos klebonas žiniasklaidai teigė, kad kunigas nenušalintas, o gydosi namuose. Tačiau iš tiesų kunigas vyskupo prašymu buvo perkeltas ir priimtas gyventi į Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios rektoratą.

Ėjo metai, „Vakaro žinios" ne kartą teiravosi Kauno arkivyskupijos, kaip vyksta tyrimas. 2022 m. redakciją pasiekė nepatvirtinta informacija, kad sprendimas Vatikane gali būti jau priimtas ir jis galimai yra pats griežčiausias - šalinti kunigą iš dvasininkų luomo. 2022 m. rugpjūčio pabaigoje, pasiteiravus, kokia yra tyrimo stadija, Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos atstovas nurodė, kad išvados turėtų būti netrukus: „Pirminio tyrimo fazė artėja prie pabaigos, apklausos atliktos, laukiama ekspertų nuomonės, o tada rugsėjo mėnesį galime tikėtis galutinių išvadų.

Tuomet ir bus sprendžiama, ar jas perduoti į Vatikaną." Tačiau rugsėjį sprendimas nebuvo paviešintas, o žurnalistų klausiamas, atstovas spalį nurodė, kad „reikia dar trupučio kantrybės, kol nesibaigė ekspertizė, o po to jau bus aiškesnė tolesnė eiga." Dar po dviejų mėnesių, į eilinį žurnalistų klausimą apie tyrimą, atstovas atsakė, kad „šiuo metu vyksta konsultacijos su specialistais bei atsakingaisiais asmenimis Vatikane, siekiant išsiaiškinti, kokia turėtų būti tolimesnė proceso eiga, atsižvelgiant į visą iki šiol tyrime sukauptą medžiagą."

Beje, tų pačių 2022 m. pradžioje vyskupijos atstovai nurodė, kad tyrime galėjo atsirasti ir daugiau nukentėjusių. „Galimai su šiuo skundu yra susiję dar keletas asmenų; jie turėtų būti apklausti artimiausiu metu", - tuomet informavo arkivyskupija.

Priglaudė pranciškonai

Tačiau dabar aiškėja, kad tyrimas vis dar nėra baigtas. „Vakaro žinios" kreipėsi į Kauno arkivyskupiją ir sužinojo, kad sprendimas dėl kunigo dar nėra priimtas. Apie tai, kad jis vis dar gyvena pranciškonų rektorate, patvirtino ir pranciškonų Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios rektorius Tomas Žymantas. „Jis (kunigas, dėl kurio vyksta tyrimas - aut. past.) laikinai gyvena, nieko nedirba, tik mišias aukoja vienuolyno koplyčioje ir viskas.

Jis oficialiai nėra priskirtas, esame jį priėmę vyskupo prašymu, kaip ir globojame. Jis apsigyvenęs svečių namuose. Jo išlaikymu rūpinasi vyskupija. Mes esame tik jį priglaudę, davę kambariuką, kad žmogus turėtų, kur gyventi, nebūtų paliktas likimo valiai. Kadangi jis yra kunigas, mišias jis gali aukoti. Bet ne viešai, o privačiai", - „Vakaro žinioms" sakė dvasininkas. Paklaustas, ar tyrimas dėl kunigo jau baigtas, rektorius nurodė nežinantis.

Kaip matyti iš viešos Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios skelbiamos informacijos, rektorate daug dirbama su jaunimu. „Vakaro žinios" teiravosi rektoriaus, ar priimtas kunigas taip pat dalyvauja tose veiklose, turi kontaktą su nepilnamečiais ar pažeidžiamais asmenimis? „Ne, neturi. Kartais jį pasikviečiame šventes švęsti bendrai. Kalėdas, Velykas. Ir viskas. Jis nei krikštija, nei tuokia, nieko nedaro. Privačiai mišias aukoja ir viskas. Vienas pats koplyčioje, be žmonių", - „Vakaro žinios" nurodė kunigas T.Žymantas.

Valstybė draudžia net nusikaltusius kunigus

Lietuvoje valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kaip „Vakaro žinioms" nurodė Valstybinės ligonių kasos atstovė Vita Lyskoitienė, šiuo metu valstybės lėšomis iš viso draudžiami 605 šiai kategorijai priskirti asmenys. 2025 m. metinė valstybės įmoka už vieną apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis, sudaro 703,60 Eur.

Šimtams kunigų ir pensijos draudimas

Be to, dvasininkai draudžiami ir senatvės pensijos draudimu. Kaip „Vakaro žinioms" nurodė „Sodros" atstovė Malgožata Kozič, ši nuostata taikoma tada, jei jie neturi pakankamo stažo senatvės pensijai gauti, negauna jokios socialinio draudimo pensijos, jų metinės draudžiamosios pajamos yra mažesnės nei 12 minimalių mėnesinių algų suma. Tokiu atveju valstybė sumoka trūkstamą įmokų sumą iki 12 MMA per metus.

„Už dvasininkus, draudžiamus valstybės lėšomis, mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, tai reiškia, kad jie kaupia stažą pensijai. Jie nėra draudžiami ligos socialiniu draudimu, tai yra susirgę negauna ligos išmokos", - nurodė „Sodros" atstovė. Pasak jos, šiuo metu tokiu pensijos draudimu valstybės lėšomis draudžiami apie 900 žmonių - religinių bendruomenių dvasininkų. Tiesa, „Sodra" negali atsakyti, kiek šiuo metu yra dvasininkų, kurie jau gauna senatvės pensiją, kadangi tokios informacijos nerenka.

Lietuvoje pareigas toliau eina net teisti kunigai. Pavyzdžiui, Panevėžio vyskupijoje dirba 2007 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kaltu dėl dviejų pirmokių tvirkinimo pripažintas Vidmantas Kareckas. Utenoje dirba už vaikų pornografiją teistas Dainius Matiukas.

Tokie dvasininkai taip pat draudžiami biudžeto lėšomis. Net ir tie, kurie yra nušalinti nuo pareigų. Pavyzdžiui, 2024 m. vyskupas Gintaras Grušas už lytinius santykius su nepilnamečiu penkeriems metams nušalino Vilniaus kunigą Kęstutį Palikštą. 2023 m. suspenduotas ir Šiaulių vyskupijos kunigas Alionidas Budrius, dėl kurio elgesio pernai buvo pradėtas ir naujas tyrimas. Valstybės lėšomis jie būtų nedraudžiami nebent tuo atveju, jeigu būtų šalinami iš dvasininkų luomo.

Tačiau taip Lietuvoje yra nutikę tik kartą - po „Vakaro žinių" straipsnių buvo priimtas sprendimas šalinti kunigą iš Telšių vyskupijos dėl nusikaltimų prieš nepilnamečius.

Interviu su Kauno arkivyskupu Kęstučiu KĖVALU:

- Ar tikrai vis dar nebaigtas 2021 m. pradėtas tyrimas dėl kunigo V.L.?

- Tyrimas dėl galimų kunigo netinkamų veiksmų pažeidžiamų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas 2021 m., laikantis tiek Bažnyčios kanonų teisės nuostatų, tiek nacionalinės teisės reikalavimų. Norime atkreipti dėmesį, kad kai kalbame apie Bažnyčios teisines procedūras - ypač tas, kurios susijusios su galimais nusikaltimais prieš nepilnamečius ar pažeidžiamus asmenis - procesas susideda iš kelių etapų.

Pradinę informaciją apie galimą nusikaltimą vyskupas perduoda Apaštališkajai nunciatūrai, o ši - Tikėjimo mokymo dikasterijai Vatikane, kuri sprendžia, ar pradėti kanoninį procesą, kokio pobūdžio jis turėtų būti ir kaip jis turi būti vykdomas. Nors laikas išties ilgas, svarbu suprasti, kad kai kurios bylos gali būti nagrinėjamos ilgai dėl sudėtingumo, papildomų informacijos prašymų ar įrodymų vertinimo. Šiuo metu procesas eina į pabaigą, tačiau vis dar laikomas nebaigtu, nes vyskupija vykdo Tikėjimo mokymo dikasterijos atsiųstus nurodymus.

- Kiek nukentėjusių asmenų nustatyta tyrimo metu?

- Dėl asmenų apsaugos ir konfidencialumo negalime pateikti tikslaus skaičiaus. Procesas dar nėra baigtas.

- Kodėl neįgyvendintas 2022 m. Vatikano siūlymas pašalinti kunigą iš dvasininkų luomo?

- Procedūra dėl pašalinimo iš dvasininkų luomo yra reglamentuojama Tikėjimo mokymo dikasterijos normomis. Šiuo metu dar vyksta procesas, todėl toks sprendimas negali būti įvykdytas. Vyskupas neturi teisės savarankiškai priimti galutinį sprendimą dėl pašalinimo iš dvasininkų luomo be Šventojo Sosto sutikimo. Tokio sprendimo iš Tikėjimo mokymo dikasterijos nesame gavę.

- Ar kunigas vis dar draustas valstybės finansuojamu sveikatos draudimu?

- Jei kunigas nėra pašalintas iš dvasininkų luomo jam galioja sveikatos draudimas.

- Kiek šiuo metu yra atliekama tyrimų arba laukiama Vatikano išvadų dėl arkivyskupijai priklausančių kunigų?

- Kelių mėnesių laikotarpyje vyskupija rengia pateikti platesnį šiais klausimais vykstančių procesų pristatymą visuomenei.

- Ar vyskupas gali nesilaikyti Vatikano sprendimo?

- Ne. Jei Tikėjimo mokymo dikasterija priima įpareigojantį sprendimą, vyskupas privalo jį įgyvendinti. Jei pateikiama tik siūlymas, vyskupas gali spręsti, tačiau turi vadovautis Bažnyčios teisės principais. Esame įsipareigoję ginti nukentėjusiųjų orumą ir skaidriai bendradarbiauti tiek su valstybės institucijomis, tiek su Tikėjimo mokymo dikasterija.