Žmonės kainų augimu turi... tiesiog džiaugtis

Tinkama infliacija

„Nepakeisti dabar palūkanų normų buvo tas reikalingas sprendimas, kuris yra būtinas euro zonos ekonomikai, kad ji augtų tvariai ir infliacija būtų suvaldyta", - LRT teigė G.Šimkus, pasak kurio, infliacija euro zonoje nusistovėjo ties siekiamu 2 proc. lygiu, tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl nebūtų galima siekti nulinės infliacijos ar net defliacijos. Juk paprastam žmogui nuo to būtų geriau - už paslaugas bei prekes reikėtų mokėti mažiau arba bent ne daugiau.

Beje, G.Šimkus pabrėžė, kad yra keletas rizikos veiksnių, galinčių paveikti dabartinį infliacijos lygį.

„Tai ir geopolitinės įtampos, kurios, be jokios abejonės, veikia tiek ekonomikos aktyvumą, tiek infliaciją. Labai svarbu paminėti ir tą neapibrėžtumą dėl tarifų, prekybos įtampas. Atrodo, kad ES ir JAV susitarė, bet, vis tik, dar yra aplinkui pakankamai daug nesutarimų, pavyzdžiui, kaip ir dėl skaitmeninio mokesčio", - tęsė jis.

Tvaru ir saugu?

Kodėl reikėtų džiaugtis, jog infliacija vis tik egzistuoja? Kodėl siekiamybė yra ne nulinė, o 2 proc. dydžio infliacija?

Ekonomistas Marius DUBNIKOVAS „Vakaro žinioms" aiškino, kad infliacija yra būtina, jog ekonomikos augimas nesustotų ar, dar blogiau, nepradėtų ristis žemyn. Tokį požiūrį, beje, ne kartą išsakė ir įtakingi Lietuvos banko atstovai.

„Euro zonoje dabar infliacija yra 2 proc. Iki 2009 m. krizės ir po jos tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Pasaulio bankas visada teikė rekomendacijas, kad šalys turėtų ilgalaikėje perspektyvoje laikyti apie 2 proc. infliaciją. Nes tai yra sveika ekonomikai", - teigė M.Dubnikovas.

Ir pats iškėlė klausimą, kodėl sveika.

„Sveika dėl kelių priežasčių. Jei turime defliaciją arba infliacijos nebuvimą, žmogus nustoja leisti pinigus, mat pinigai įgyja didesnę vertę. Tai stabdo ekonomiką. Jei infliacija yra per didelė, žmogus nebegali jos pasivyti ir jo perkamoji galia krenta ir taip pat perkama mažiau. Todėl manoma, kad tas 2 proc. infliacijos dydis neskatina neleisti pinigų ir neleisti mažinti vartojimo.

Kitaip tariant, žmogus gali užtikrinti savo poreikius, o verslas - gauti pajamas, kurių tikisi. Toks infliacijos dydis yra tvarus, saugus ir patenkinantis visų pusių poreikius. Ekonomika pulsuoja, o ir vartotojai dėl to nenukenčia", - vardino M.Dubnikovas.

Gali iššaukti dar vieną augimą

Liberalų sąjūdžio vienas lyderių Eugenijus Gentvilas baiminasi, kad pernelyg daug žmonių pasinaudos suteikta teise nešdintis iš pensijų fondų.

„Klausimas Rimantui Šadžiui (laikinajam premjerui bei finansų ministrui, - aut. past.). Gerbiamas ministre, pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Jūratė Zailskienė pasakė, kad, jos manymu, II pensijų pakopą paliks 40 proc. žmonių. Ponia Inga Ruginienė iki tol sakė, kad 20 proc.

Jeigu paliktų 40 proc., aš kreipiuosi į jus, kaip į tokį už finansus atsakingą žmogų, su klausimu: kiek atsilaisvintų valstybės pinigų, kurie grįžtų į „Sodrą", ir kiek galėtų padidėti infliacija, jeigu 40 proc. II pakopos pensijų fondų klientų pasitrauktų iš jų ir pradėtų leisti pinigus kitur?" - Seime teiravosi E.Gentvilas.

„Šitie įverčiai, remiantis prognoze, kad būtent 40 proc. žmonių paliktų II pakopos pensijų fondus, buvo atlikti formuojant mūsų Finansų ministerijos ekonomines prognozes ir, jeigu aš gerai prisimenu, infliacijos rodiklį tai galėtų paveikti 0,3 proc. tikrai nėra daug, tai yra paklaidos ribose. Tačiau mūsų analitikai pripažįsta, kad šitų pinigų įsiliejimas į bendrą vartojimą būtų svarbus faktorius, tarp jų ir skatinant ekonominį augimą", - atsakė R.Šadžius.

Gali įkaitinti

Pasak M.Dubnikovo, svarbu ne kiek žmonių pasitrauks iš pensijų fondų, o kiek pinigų išsineš, nes jų sukauptos sumos labai skiriasi. Jis mano, kad tikrai gali pasitraukti apie 40-50 proc. žmonių, išsinešiantys dar didesnę procentinę pinigų sumą.

„Nes tikrai trauksis mažai sukaupę, o daug sukaupę pasirinks kitas investavimo priemones. Tradicinių prekių ir paslaugų infliacija dėl to nebus labai iššauta į viršų, tačiau gali įkaitinti NT rinką, kuri ir taip jau kaista. Juk dabar, atsiėmus pinigus iš pensijų fondų, daliai tos sumos užteks pradiniam būsto paskolos įnašui.

Tačiau svarbiausia, kad Lietuvos bankas kitąmet planuoja mažinti pradinio įnašo jaunoms šeimoms dydį iki 15 proc. turto vertės. O tai rinką gali įkaitinti dar labiau nei pensijų fondų pinigai. Aišku, prasidės ir buitinės technikos, atostogų pirkimai", - dėstė M.Dubnikovas.

Dar ir akcizus didina

Ingridos Šimonytės Vyriausybė užprogramavo akcizų alkoholiui, dujoms, tabakui, benzinui, dyzelinui didinimą kasmet po po kelis procentus. Anot M.Dubnikovo, gali būti, kad biudžetui bus padaryta meškos paslauga.

„Klausimas, kokį efektą gausime, nes aplinkinėse valstybėse alkoholiui ir tabakui akcizai yra mažesni, turime ir nelegalią rinką", - reziumavo ekonomistas.

O štai Seimo „valstietis", Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius ĄŽUOLAS priminė, kad akcizų dyzelinui stabdymui pritarė visos dabartinės valdančiosios koalicijos partnerės, bet tik dyzelinui, o „valstiečiai" reikalauja akcizo nedidinti ir kitoms kuro rūšims, nes jau ir taip kainos kyla, o daug įmonių, priklausomų nuo kuro kainų, gali bankrutuoti. Tačiau jis labiau akcentavo Lietuvos banko atstovų požiūrį, kad infliacija yra siekiamybė.

„Toks požiūris yra ciniškas, nes žinome, kad už tai didesnėmis kainomis sumoka ir eiliniai gyventojai. Aiškinama, kad juk žmonių pensijos didėja. Bet liūdniausia yra tai, kad jos procentiškai didėja mažiau nei kainos, todėl ir perkamoji galia mažėja.

Nei ECB, nei Lietuvos bankui nerūpi žmonės, jiems rūpi tik statistiniai ekonominiai skaičiai. Mūsų centrinio banko vadovai net džiaugiasi, jog einame infliacijos keliu", - stebėjosi V.Ąžuolas.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras dr. Algirdas BUTKEVIČIUS:

Atvirai sakant, keista, kad žmonės turi būti atsakingi ne už savo sprendimus ir vis mokėti daugiau.

Mes Lietuvoje su Estija turėjome didžiausias palūkanas tarp visų euro zonos valstybių. Lietuvą padarėme brangią.

Atlikau analizę, kurią trumpai pristatysiu ir Seime, o dabar trumpai pristatysiu jums. Per 2021-2023 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augo 2,5 karto daugiau nei vidutiniškai kitose euro zonos šalyse. Su jumis anksčiau esu kalbėjęs, dėl ko taip atsitiko: ECB pridarė daugybę klaidų, kai pinigus spausdino ir leido į rinką. O Lietuvos bankas yra ECB dalis. Ir viską vykdėme itin uoliai.

Dabar kainos pas mus nemažėja dėl didelio kiekio pinigų, nors turėtų mažėti. Pavyzdžiui, naftos kainos kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, po to jos nukrito, tačiau prekių ir paslaugų kainos nekrito.

Tuoj bus galima atsiimti pinigus iš pensijų fondų. Tai - irgi pinigų politikos klausimas. Kas pinigus atsiims ir investuos - viskas gerai, neigiamų pasekmių ekonomikai nesukurs, gal net prisidės prie naujos pridėtinės vertės kūrimo. Net ir tie, kurie atsiimtais pinigais pasidengs būsto paskolą arba pinigus išleis pradiniam įnašui, irgi nieko blogo nenuveiks, tik antrieji turi rimtai paskaičiuoti, ar būsimų pajamų užteks būsimai paskolai padengti.

Bet tie, kurie turi mažesnes pajamas ir atsiimtus pinigus naudos vartojimui, labai kentės. Nes laisvų pinigų cirkuliacijoje laimi tie, kurie turi daugiau papildomų pinigų. Vėl bus apsunkintas neturtingų žmonių pragyvenimas, padidinta socialinė atskirtis. Estijoje dabar infliacija yra 6,2 proc. Dėl didelio pinigų kiekio, kuris didina prekių ir paslaugų kainą.

Pasakysiu liaudiškai: jei esu ūkininkas ir pardavinėju bulves bei žinau, kad turite laisvų pinigų ir galite susimokėti, kodėl man nepakelti kainos?" - retoriškai klausė A.Butkevičius.