2 nuotr.Kai kurie politikai gąsdina, jog kitąmet, kai gyventojai galės atsiimti pinigus iš II pakopos pensijų fondų ir pradės masiškai tuos pinigus leisti, gali žymiai išaugti prekių, paslaugų kainos, o infliacija irgi gerokai šoktelėti. Tačiau ar tikrai tokia „apokalipsė" mums gresia? Juk Estijoje, anksčiau leidusioje žmonėms išsiimti pinigus iš tokių fondų, nieko tragiško neįvyko?
„Ne, visos kainos tikrai nešoks, - patikino ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Marius DUBNIKOVAS. - Pašoks paklausa tik kai kurioms prekėms.
Vienas dalykas - gali kaip Estijoje šoktelėti kreditų grąžinimo banga, tai yra, žmonės, kurie turėjo problemų su skolinimusi, grąžins kreditus.
Antras dalykas, kas įvyko Estijoje, - tai yra buitinės technikos pardavimų augimas.
Tai yra vienkartiniai dalykai, nes žmogus kasdien naujo televizoriaus juk nepirks. Paslaugų kainos, be abejo, padidės. Maisto kainų padidėjimo nebus. Juk žmogus nenusipirks daugiau kiaušinių vien dėl to, kad turi daugiau pinigų.
Greičiausiai sumažės nuolaidų perkant buitinę techniką, bus šiek tiek pabrangimas paslaugų srityje. Tai yra, žmonės gal daugiau eis į restoranus, daugiau pramogaus, bet infliacijos bumo dėl to, kad bus galima išsiimti pinigus iš pensijų fondų, ko gero, nebus.
Bus tik laikinas pagyvėjimas. Matysime, kokioje aplinkoje tai vyks, nes priklausys ir nuo to, kokia išorės įtaka bus. Pavyzdžiui, jei Europoje ekonomika po truputį ims judėti į viršų, tada gali ir pas mus infliacija didesnė atsirasti. Bet tai nebus tiesioginis ryšys su pinigų išsiėmimu iš pensijų fondų."
- Kiek gyventojų iškart puls atsiiminėti pinigus iš pensijų fondų?
- Bent jau užklausų kitų metų sausio-vasario mėnesiais bus daug. Estijos pavyzdys rodo, kad 40 proc. žmonių pinigus atsiiminėjo, todėl tas srautas tikrai didelis.
O kas Estijoje už tuos nuo fondų „atsegtus" pinigus buvo nuveikta? Pusė tų pinigų buvo išleisti. Todėl manyčiau, jog kitų metų pavasario gale ir vasarą irgi matysime panašų dalyką. O iš likusių 60 proc. pinigų jų pusė tiesiog nukeliavo į bankines sąskaitas.
Tai yra, tie pinigai gulėjo sąskaitose ir nebuvo naudojami. Na, o likę pinigai buvo investuoti į vietinę akcijų rinką. Į investicinius projektus ir panašiai. Nes daugumai žmonių investuoti į kažkokį nekilnojamąjį turtą buvo neįmanoma. Tiesiog tos pinigų sumos, atsiimtos iš pensijų fondų, nebuvo tokios didelės, kad iš jų būtų galima kažką labai brangaus nusipirkti.
O po kitų metų vasaros tas pinigų išsiėmimo iš pensijų fondų srautas, ko gero, po truputį pradės slopti.
- Kiek procentų gali padidėti infliacija?
- Sunku pasakyti, nes mes nežinome, kokia infliacija bus to laiko momentu. Ar tai sutaps su infliacijos augimu visoje Europoje, ar nesutaps. Ar energetika pasaulinėje rinkoje brangs, ar nebrangs
Tačiau jeigu, sakykim, infliacija yra plokščia ir kitąmet išlieka panaši kaip šiemet, tai pinigų išsiėmimas iš pensijų fondų tikriausiai kažkokį procentą ir turėtų pridėti, bet tai tik niekuo nepagrįsti spėjimai, nes tuos dalykus objektyviai įvertinti sunkiai įmanoma.
Taip, žmonės laikinai daugiau pirks, pramogaus, bet tas efektas ekonomikai nebus labai didelis. Jis bendrą ekonomiką kaitins, bet infliacijos labai daug nepadidins. Galima kalbėti
- Ar išliks antros pakopos pensijų fondai?
- Išliks, čia nėra jokių abejonių ir jokių nestabilumo požymių. Tik kuo daugiau pinigų fondas valdo, tuo gali imti mažesnį aptarnavimo mokestį ir vis vien išsilaikyti. O kitąmet fondų valdytojams teks dirbti gerokai mažesnių pajamų lygyje, nes mažės kaupiančiųjų masiškumas.
- Ar žmonės, išėję iš fondų, sugrįžta?
- Įvairiai. Gal negrįžta, bet pasirenka kitas kaupimo formas. Kaip pavyzdys gali būti trečioji pensijų kaupimo pakopa. Manyčiau, kad su laiku ir antroji vėl įgaus pagreitį, nes žmonės uždirba daugiau pinigų, sąmoningėja ir supranta, kad didžioji dauguma kada nors sulauks pensinio amžiaus ir reikės naudotis ne tik „Sodros" paslaugomis, bet ir 2-os, 3-os pakopos fondais bei asmeninėmis investicijomis.
Po šios reformos poreikis pensijų kaupimui tiktai išaugs, nes jei leidžiama atsiimti lėšas, tai pensijos dėl to bus mažesnės. Tai reikės kažkaip kompensuoti. Arba didinti pensinį amžių, arba didinti mokesčius, arba mažinti pensijas.
Pensijų tikrai niekas nemažins, nes tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Greičiausiai bus ilginamas pensinis amžius. Kitas dalykas - atsiras naujų kaupimo mechanizmų. Žmonės dabar sąmoningi. Ko gero, reikalaus iš Vyriausybės, iš darbdavių, kad dirbančiųjų pensijas kažkaip užtikrintų. Gali kurtis įvairūs profesiniai pensiniai fondai ir panašiai.
Komentuoja Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas LAZUTKA:
Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas LAZUTKA irgi svarstė, jog infliacija vien dėl to, jog dalis žmonių išsiims iš pensijų kaupimo fondų pinigus, neturėtų šoktelėti:
„Infliacija didėja tada, kai žmonės ima daugiau pirkti, bet nėra daugiau prekių. Tie, kurie pasiims pinigus, maisto daugiau nepirks, nes badaujančių Lietuvoje ir dabar nėra. Žmonės pirks kažkokius kitus dalykus, ko negalėjo nusipirkti anksčiau.
Ar tai į keliones važiuos, ar pasiremontuos būstus, ar pirks kažkokią buitinę techniką kaip Estijoje. Šaldytuvus, virykles ir panašiai. Tokių prekių parduotuvėse netrūksta, o jei pritrūksta, galima atvežti, jų visur gaminama, todėl didelės infliacijos dėl to nereikėtų laukti.
Didelė infliacija būna tada, kai pardavėjas yra monopolistas ir tada, kai žmonės gali pirkti daugiau, o jis daugiau prekių neparduoda, bet tik padidina jų kainas. Dar vienas dalykas, Estijoje, kai buvo leidžiama atsiimti pinigus, kainos kilo tiek pat, kiek ir Lietuvoje, nors čia pensijų reformos dar nebuvo.
Ar II pakopos pensijų kaupimo fondai išliks? Taip, išliks. Ir dabar iš 1 milijono 400 tūkstančių kaupiančiųjų tuose fonduose tik pusė, apie 700 tūkst. moka įmokas. Labai daug žmonių 2004 metais įsirašė į fondus, šiek tiek mokėjo įmokas, bet vėliau emigravo, todėl jų sukauptos sumos nedidelės.
Yra pensijų fondų, turinčių tik šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. kaupiančiųjų, bet vis vien išsilaiko. Didžiausias, „Swedbank" pensijų fondas turi apie 38 proc. visų II pakopos pensijų kaupimo fondų klientų, bet mažesni fondai taip pat veikia.
Aišku, jie neteks dalies klientų, dalies pajamų, pelno, todėl ir priešinosi reformai. Bet fondai ir neturi gyvuoti tik savo valdytojų naudai. Jie turi būti naudingi žmonėms.
Estijos pavyzdys rodo, kad žmonės, atgavę pinigus, grąžino skolas. Ir Lietuvoje yra labai daug žmonių, pasiskolinusių ar net sukaupusių skolų už būstų šildymą, kai skolos „kabo" ir antstoliais jau grasinama. Dar dalis žmonių padės pinigus į sąskaitas kaip indėlius „juodai dienai".
Fondų valdytojai gąsdina, kad yra labai blogai laikyti „nedirbančius" pinigus", bet žmonėms yra labai nejauku neturėti „prie dūšios" pinigų. Labai daug žmonių Lietuvoje iš viso neturi indėlių. Giriamasi, kad indėliais sukaupta apie 7 mlrd. Eur, bet nepasako, kaip tie milijardai pasiskirstę. Apie 40 proc. gyventojų nesugebėtų padengti nenumatytų išlaidų, jei jos siektų 600-700 Eur.
Tai galite įsivaizduoti, kaip tie žmonės gyvena? Jie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Jei pinigus, atsiimtus iš pensijos kaupimo fondo, pasidės kaip indėlį, tai teisingai padarys, nes jeigu kas nors atsitiks, nereikės iš kažkur skolintis. Juolab kai dabar žmonės nemėgsta skolinti, nebent labai artimi.
Nebus taip, kad žmonės užgrius odontologus, nes tie atsiimti pinigai daugeliu atveju nebus labai dideli. Buvo skelbta, kad vidutiniškai vienoje sąskaitoje gali būti 3000-4000 Eur, o juk ne visus pinigus ir atiduos.
Gerai, kad padarė du išėjimo iš fondų metus, kad žmonės neskubėtų. Dalis atsiims pinigus iškart, o kiti gal planuos atsiimti vėliau, gal net kitais metais. Pavyzdžiui, planuodami tik kitais metais kažkur pakeliauti, automobilį keisti ar dar kokį didesnį daiktą pirkti. Taip pasiskirstys tie pinigai ir nebus labai didelio, staigaus pinigų šuolio į rinką."
