Ar tikrai Seime yra penktoji kolona?

Rimti kaltinimai

„Penktoji kolona kelia galvą. Matau, penktosios kolonos stiprėjimą", - po S.Skvernelio pasisakymo kalbėjo prezidentas G.Nausėda. O šį pirmadienį interviu LRT šalies vadovas patikslino: „Žiūrėkite, aš pirmiausia kalbėjau ne apie penktąją koloną Seime. Aš, tiesą sakant, tuo metu, kai Briuselyje žurnalistų buvau paprašytas pakomentuoti šitą reiškinį, kalbėjau apie bendrą reiškinį ir visiškai nereferavau į tai, ką pasakė ponas Skvernelis, nes tuo metu dar ir nežinojau, ką jis pasakė. Būtų be galo neatsakinga ir, sakyčiau, net trumparegiška suprimityvinti klausimą iki penktosios kolonos Seime."

Krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė pareiškė, kad parlamente esama „alternatyvioje realybėje" gyvenančių politikų.

„Aš manau, kad net neverta kalbėti apie konkrečias asmenybes, nes viską labai tiksliai parodys tolesni balsavimai, kurie bus susiję su mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimu, su Lietuvos sprendimais dėl Ukrainos, dėl mūsų pačių pajėgų, dėl gynybos finansavimo. Tada, manau, labai aiškiai pavardžių sąrašas matysis", - teigė ministrė.

Premjeras stebisi

O štai premjeras Gintautas Paluckas pareiškė - jo turimais duomenimis, Seime nėra nei vieno parlamentaro, kurio aplinka ar ryšiai keltų įtarimų ar rizikų dėl lojalumo valstybei. Todėl jis stebisi Seimo pirmininko pareiškimais. Anot socialdemokrato, dar nebuvo nei vieno Seimo pirmininko, kuris taip pasisakytų apie parlamentą, kuriam vadovauja.

Tai kas gi tie penktosios kolonos atstovai galėtų būti Seime? Gal tie, kurie vis dar neturi leidimo dirbti su slapta informacija, o gal tie, kurie neseniai balsavo prieš sankcijų Rusijai bei Baltarusijai pratęsimą arba balsuodami susilaikė? Pavyzdžiui, tarp tokių buvo „Nemuno Aušros" frakcijos atstovas Aidas Gedvilas.

„Kai Lietuva vienintelė iš regiono šalių draudžia per savo teritoriją vežti kai kurias baltarusiškas bei rusiškas prekes, sankcijos neveikia, nes prekės tada vežamos per kaimynines šalis, o mes tik netenkame pinigų. Šiaip sankcijas palaikau, labai palaikau Ukrainą, tačiau sankcijos turi veikti. Labai tikiuosi, kad svarstymo bei priėmimo stadijose projekto trūkumus panaikinsime.

Ar nebijau, jog būsiu apšauktas penktosios kolonos atstovu? Tai kad tai jau ir vyksta. Esu ne kartą nukentėjęs, bet vėliau ne kartą paaiškėjo, kad prieštaraudamas kai kuriems Seimo sprendimams buvau teisus. Tačiau kai metami kaltinimai, niekas argumentų nesiklauso", - „Vakaro žinioms" aiškino A.Gedvilas.

Panašius į A.Gedvilo argumentus dėstė ir Seimo narys Valius Ąžuolas.

„Tai, už ką balsavome, nėra europinės sankcijos. Tai yra papildomi ribojimai, kurių nėra gretimose valstybėse. Jeigu gretimos šalys papildomų ribojimų netaiko, o Lietuva taiko, tai visas tranzitas važiuoja per ten.

Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio paklausiau dėl prekybos apribojimų, tai jis pamelavo, kad kalbama tik apie žmonių judėjimo ribojimus. Deja, draudimas pašarams ir žemės ūkio produkcijai liko. Tos prekės aplenks Lietuvą, bet vis tiek bus vežamos. Tad sankcijos neveiks, o mes kenksime tik patys sau", - „Vakaro žinioms" teigė V.Ąžuolas.

Šaukia ne tie

Parlamentaras Rimas J.Jankūnas irgi sako, kad ekonominės sankcijos yra veiksmingos tik jei jos taikomos ne vienos šalies, o plačiu mastu.

„Todėl ir balsavome „prieš". Tačiau žinote, kas apmaudžiausia? Kad už tai pravardžiuoja penktąja kolona. Ir pravardžiuoja tie, kurie patys dirba okupantui - KGB majoro dukra, okupacinės SSRS armijos pulkininko anūkė. Čia tikroji kolona. Jie erzina Rusiją kvailomis sankcijomis, kurios jokios naudos neduoda. Jei norime rezultato, ekonomines sankcijas reikia įvesti europiniu mastu. Tai štai. Ta penktoji kolona įveda sankcijas, kurios nieko neduoda, o tuo pačiu vykdo provokacijas prieš Ameriką, kuri vienintelė gali Lietuvai padėti. Nes ES galimybės, deja, yra kuklios", - „Vakaro žinioms" reziumavo R.J.Jankūnas.

Komentuoja politologas, profesorius Algis KRUPAVIČIUS:

„Išvadinimas penktąja kolona - naujas būdas marginalizuoti politinius oponentus: labai paprastas būdas su jais susidoroti, užklijuojant tokią neigiamą etiketę. Kam užklijuoji - tegul pabando nusiplauti. Ne taip lengva. Tokia praktika Lietuvoje populiari nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Anksčiau buvo po kiekviena lova raudonųjų ieškoma, vėliau - Kremliaus agentų, dabar - penktosios kolonos atstovų. Viskas tas pats, keičiasi tik etikečių pavadinimai.

Aš tai jokių penktosios kolonos požymių Seime nematyčiau, dramos irgi. Žmonės turi skirtingas nuomones ir tai yra normalu. Gyvename geopolitinių lūžių laiku, tad normalu, kad nuomonės skiriasi, normalu, kad viena pusė kitai oponuoja labai aštriai. Tačiau jei mes bandome išlikti demokratiška valstybe, tai reikia gerbti žodžio laisvę, turi būti tolerancija skirtingoms nuomonėms, gebėjimas girdėti įvairius argumentus turėtų būti išlaikytas. Ar taip bus - abejoju", - sakė A.Krupavičius.

Profesorius akcentavo prezidento G.Nausėdos pirmadienį duotą interviu.

„Prezidento interviu buvo labai simptomiškas. Jis ganėtinai aiškiai pareiškė, kad nebereikia ieškoti penktosios kolonos. Mažų mažiausiai Seime. Tai aiškus signalas iš G.Nausėdos tiek S.Skverneliui, kaip Seimo pirmininkui, tiek D.Šakalienei, kaip krašto apsaugos ministrei, kad savo retoriką jie turėtų peržiūrėti ir kalbėti kitaip. Nei S.Skvernelis, nei D.Šakalienė, aišku, prezidento nebuvo įvardinti, bet akivaizdžiai taikyta jiems ir kitiems valdančiųjų partijų atstovams, kad susilaikymas būtų dorybė", - akcentavo politologas.

Valdantieji pliekiasi net tarpusavyje, tačiau premjeras Gintautas Paluckas išlaiko rimtį, jis ir dėl penktosios kolonos paieškų Seime yra itin kritiškas.

„Premjeras tikrai yra išlaikytas, solidus, apgalvojantis, ką sako ir ką daro. Jei G.Palucko skyrimo į ministrus pirmininkus metu buvo abejonių, ir tikrai pagrįstų, ar jis be patirties aukščiausiame politikos ešelone, be patirties vykdomojoje valdžioje sugebės užimti tokias pareigas, tai jo pirmasis šimtadienis parodė, kad G.Palucko darbas kol kas vertintinas išimtinai teigiamai. Tai yra tas politikas, kuris rodo, kad sveikas protas turi dominuoti ir Lietuvoje. Jis nori išlaikyti koaliciją, nes reikia priimti sprendimus. O norint priimti sprendimus, visų pirma reikia sutarti bent koalicijoje.

Pirmadienį G.Nausėda interviu pareiškė, kad tikrai nesistengs įplieksti kažkokių skilčių ar žiežirbų koalicijos viduje, tik anksčiau aiškino, kokios buvo padarytos klaidos formuojant koaliciją. G.Nausėda užsiima reikiamą poziciją, nes kaip tik reikia tarpininko, o ne konfliktų aštrinimo", - teigė A.Krupavičius.

Pasak jo, balsavimas dėl sankcijų pratęsimo Rusijai bei Baltarusijai buvo pretekstas prabilti apie penktąją koloną Seime, nors šis terminas išplito jau kilus klausimui dėl teisės dirbti su slapta informacija.

„Tačiau nepalaikę sankcijų pratęsimo sakė, kad tikrai pratęsimui pritartų, jei iš projekto būtų išimtos ekonominės sankcijos, kurias taikytų tik Lietuva. Tai kur čia penktoji kolona? Dėl to nereikia klijuoti etikečių ir kurti baubus. Sprendimus politikoje reikia priimti po diskusijų, įvertinant visus argumentus, o ne iškart radikalizuojant oponentus.

Etiketės lipdomos siekiant, kad tokius politikus vėliau būtų galima tampyti už virvelių. S.Skvernelis kaip Seimo pirmininkas, turėtų būti moderatorius, pozicijų derintojas, tačiau jis net koalicijos viduje pradeda kariauti mažuosius karus su „Nemuno Aušra" su R.Žemaitaičiu priešakyje. O tai atrodo labai keistai. Dėl to ir atsirado spekuliacijos, kad S.Skvernelis ruošiasi prezidento rinkimams, o juose vienu pagrindinių konkurentų mato R.Žemaitaitį, todėl iškart ir bando formuoti apie jį tam tikrą nuomonę", - kalbėjo prof. A.Krupavičius.

S.Skvernelis ne pirmą kartą savo populiarumą bando kelti menkindamas kitus. Politologas priminė 2015-uosius, kai tuometinis vidaus reikalų ministras S.Skvernelis smarkiai pasikėlė reitingus, pažemindamas tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę. Tų metų lapkritį iš policijos automobilio pabėgo iš pareigūno „kalašnikovą" pagrobęs antrankiais surakintas daugybę kartų teistas Igoris Molotkovas, kurio maždaug 5 valandas ieškojo apie 3 tūkst. pareigūnų. Kai L.Graužinienė paskambino S.Skverneliui, norėdama pasiteirauti, kaip sekasi paieškos, šis, anot politikės, pareiškė, jog skambutis jį pažadino. Po šito skandalo S.Skvernelio reitingai šovė į viršų.

„Dabar viskas vyksta subtiliau. Tada S.Skvernelio elgesys buvo neadekvatus. Įsivaizduokite, jei dabar atsitiktų tas pat. Kiltų toks konfliktas, kad maža nepasirodytų. O S.Skvernelio reitingai šovė į viršų, nes L.Graužinienė buvo nepopuliari", - paaiškino profesorius, tačiau pridūrė, kad su R.Žemaitaičiu, kurio populiarumas yra didelis, tokia praktika gali būti klaidingas. Juolab kad prezidento rinkimų kampanijai laikas dar per ankstyvas.