Bado akcija dėl S.Nėries paminklo

Gatvių, pavadintų S.Nėries vardu, galima rasti daugybėje Lietuvos miestų ir miestelių. Kai kurie skuba kratytis šios pavardės. Štai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija savivaldybei pateikė siūlymą Salomėjos Nėries gatvę pervadinti į Adolfo Ramanausko-Vanago. Esą, legendą apie poetę sukūrė sovietai.

„Legendą apie S.Nėrį kaip liaudies didvyrę sukūrė sovietai. Visi žinome, kad ji buvo tarp tų, kurie 1940 metais vyko į Maskvą Stalino „saulės" parvežti. O A.Ramanauskas-Vanagas paaukojo savo gyvenimą ir gyvybę kovodamas už Lietuvos laisvę. Šių dviejų asmenybių indėlis kuriant laisvą ir vakarietišką mūsų valstybę nesulyginamas. Dabar, nors ir gerokai vėluodami, turime puikią galimybę Klaipėdoje atkurti istorinę tiesą", - sako konservatorių frakcijos pirmininkas Andrius Dobranskis.

Tiesa, kiek anksčiau uostamiesčio Dangės skvere kelios dešimtys klaipėdiečių susibūrė į mitingą dėl S.Nėries gatvės pervadinimo. Mitingo iniciatoriai renginio metu susirinkusiesiems pristatė rezoliuciją, kuria buvo prašoma uostamiesčio mero Arvydo Vaitkaus ignoruoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) sprendimą pakeisti S.Nėries gatvės pavadinimą.

Kol kiti miestai delsia, Vilniaus mieste darbai vyksta itin sparčiai. Vilniaus miesto taryba jau pervadino Fabijoniškių mikrorajone esančias S.Nėries ir Liudo Giros gatves, atitinkamai į Vėtrungių ir į partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko. Taigi, mieste nebeliko ir S.Nėries ir L.Giros viešojo transporto stotelių pavadinimų.

Kritikuoja net prezidentas

Liūdnas likimas laukia ir S.Nėries paminklo Vilniuje. Dar rugpjūčio pradžioje posėdžiavusi Desovietizacijos komisija priėmė sprendimą sostinėje esantį šį paminklą perkelti į muziejų. Nors tuomet šį sprendimą sukritikavo net prezidentas.

O štai prieš kelias savaites Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), kartu su poetės S.Nėries anūke Salomėja Bučaite, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu atšaukti LGGRTC sprendimą, kuriuo nurodoma pašalinti S.Nėries įamžinimui sukurtą paminklą Vilniuje.

„Desovietizacijos komisijos posėdžiai, kurių metu buvo svarstomi visai visuomenei aktualūs klausimai, buvo slapti, komisija kategoriškai atsisakė viešų posėdžių transliacijos, tai jau priminė sovietinę „troiką", - skelbiama LMKA pranešime spaudai. Skunde asociacija kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę, prašant neskubėti priimti sprendimų dėl paminklo.

Kaunietis Vilniuje surengė netikėtą akciją

Ginti poetės atminimo ryžtasi ir pavieniai žmonės. Nuo pirmadienio Vilniuje, prie S.Nėries paminklo, bado akciją vykdo iš Kauno atvykęs antisovietinių mitingų dalyvis Laimonas Juozėnas.

- Kaip kilo mintis surengti tokią akciją? - „Vakaro žinios" paklausė L.Juozėno.

- Kai perskaičiau, kad S.Nėries paminklas bus panaikintas, man trūko kantrybė. Niekas nepatarė ir neragino, pats sugalvojau, pasigaminau transparantą ir atvykau į Vilnių. Geri žmonės padovanojo įrėmintą S.Nėries eilėraštį.

Savivaldybę informavau apie bado akciją. Ir nors likus dviem dienoms iki planuotos pradžios susirgau, nusprendžiau vis tiek šios minties neatsisakyti. Pasisekė, kad oras beveik vasariškas, nuotaika gera. Pirmadienį išbuvau nuo 12 val. iki vėlyvo vakaro. Nakvoti priėmė geri žmonės. Leidimą būti turiu iki ketvirtadienio.

Prieš mums kalbantis, prie manęs priėjo ir interviu ėmė žurnalistai iš vienos televizijos. Dabar jie kalbina praeivius, bet ne tuos, kurie prie manęs prieina. Aš su jais kalbėjau nuoširdžiai, o kai paklausiau, ar parodys viską, atsakė, kad ne. Tai jų sąžinės reikalas.

Vien pirmą dieną prie manęs priėjo apie dvidešimt žmonių. Daugelis jų mane palaikė, palinkėjo sėkmės, sveikatos. Antros dienos ryte priėjo rusakalbė moteris ir lietuviškai kalbantis vyras. Jie labai mane palaikė, fotografavo, filmavo. Pasikalbėjome, pasirodo, kad jie yra iš Izraelio, bet anksčiau gyveno Lietuvoje ir iki šiol vertina S.Nėrį. Taigi, prieš paminklo nugriovimą pasisako ne tik lietuviai.

Tikrai nesitikėjau tokio palaikymo. Pirmąją dieną bendravau netgi su gimnazijos, kuri yra čia pat ir dar neseniai turėjo S.Nėries vardą, moksleiviais. Pamačiau, kad moksleiviai man mojuoja per langus antrame aukšte. Pakviečiau juos ateiti pasikalbėti. Jie atsidarė langus ir pasakė, kad kai kurie yra prieš S.Nėries paminklo griovimą.

- Bet viešai mokyklos atstovai, regis, pavadinimo keitimui neprieštaravo?

- Matau, kad vyksta gudrus, rafinuotas Lietuvos kultūros griovimas, prisidengiant desovietizacija ir demokratija. Dabar kėsinamasi į pačius iškiliausius Lietuvos rašytojus, kurie rašė kūrinius gyvąja lietuvių kalba. Prieš trisdešimt metų pradėta nuo Juozo Baltušio - jo kūrinių jau moksleiviams nereikėjo nagrinėti mokykloje. O dabar kėsinamasi į Petrą Cvirką, L.Girą, S.Nėrį, Justiną Marcinkevičių. Klausimas - kas bus kitas?

Lietuvos kultūros griovimo buldozeris per toli nuvažiavo. Aš gavau žinių, kad Šiauliuose norima pakeisti ir literatūros kritiko Kosto Korsako gatvės pavadinimą. K.Korsakas parašė daug literatūros kritikos knygų, iš latvių į lietuvių kalbą vertė latvio poeto Janio Rainio eilėraščius. K.Korsako literatūrinis palikimas, manau, yra neįkainojamas. Tai rodo, kad kėsinamasi į pačius iškiliausius Lietuvos kultūros žmones, ieškant priekabių dėl praeities: kas kur važiavo, kas su kuo bendravo, kokių buvo pažiūrų. Neatsižvelgiama į jų literatūrinį palikimą, kuris yra Lietuvos aukso fondas.

- Ar gatvių pervadinimas ištrins tą literatūrinį palikimą?

- Manau, taikomasi į jaunimą, ateinančias kartas, kurios pakeis dabartines kartas. Daroma gudriai, kad jaunoji karta žinotų apie šiuos žmones arba neigiamai, arba tik tiek, kad jie egzistavo ir kažką parašė, bet ne tiek domėtųsi, kad skaitytų S.Nėries ar kitų rašytojų kūrinius, lankytų muziejus, dėtų gėles prie paminklų. Siekiama, kad jie nebūtų gerbiami kaip kūrėjai. Sakyčiau, kad šis kultūros griovimas yra sudėtinė lietuvių tautos genocido dalis. Gudri, rafinuota, subtili.

- Neturint savo kultūros, istorijos šaknų, gerbiamų asmenybių, nebus, kas mus kaip Tautą vienija?

- Taip, vyksta mankurtizacija. Bet ji vyksta ne išorinių okupantų, ginklu užėmusių Lietuvą, rankomis. Tai daroma viduje aukščiausių valdžios sluoksnių ar jų sukurtų pseudokomisijų rankomis. Tai yra labai pavojingas procesas. Manau, kad žmonės turėtų pradėti pagal savo galimybes burtis, kovoti, vykdyti nepaklusnumo akcijas. Manau, kad tai mūsų ir laukia ateityje.

Kiek žinau, ir Vilkaviškyje jau norima pakeisti S.Nėries mokyklos pavadinimą. Bet, girdėjau, bendruomenė tam priešinasi.

- Bet šiandien ne kiekvienas drįs pasipriešinti, net jeigu ir nepritaria šiems nurodymams. Baisu būti apšauktu „vatniku", Kremliaus agentu?

- Tikrai yra tokių, kurie nedrįsta. Man vakar kažkas pasakė, kad aš su Lietuvos kariuomenės uniforma stoviu prie komunistės paminklo. Kai bandžiau su juo diskutuoti, tas žmogus pabėgo. Man atrodo, kad tie, kurie mus vadina „vatnikais", yra dvasiškai ir psichologiškai labai silpni. Jie bėga nuo tiesos žodžio.

Seimo nariai irgi žino apie šią akciją, tačiau kol kas mane aplankė tik buvęs Seimo narys Gediminas Jakavonis. Tai maloniai nustebino. Prie bado akcijos turėtų prisijungti ir buvęs Lietuvos Laisvės lygos narys, kuris, dar būdamas paaugliu, kartu su Antanu Terlecku kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę. Štai kokie žmonės šią idėją palaiko.

- Kaip manote, ar šiandien netrūksta pilietinio aktyvumo, drąsos apginti savo nuomonę?

- Labai trūksta drąsos, trūksta ryžto, trūksta ir sąmoningumo. Manau, reikėtų, kad tokios akcijos būtų masiškesnės ir radikalesnės. Jos turėtų vykti prie tų pastatų, kuriuos norima pervadinti, tose gatvėse, kurių pavadinimus norima keisti. Trūksta pilietiškumo. Manau, kad dabar yra laikas savotiškam Lietuvos atgimimui, kuris vyko prieš daugiau kaip trisdešimt metų. Pavieniai asmenys savo kova turi išjudinti platesnes mases, padrąsinti žmones, kurie abejoja. Juk brežneviniu, antropoviniu, gorbačioviniu laikotarpiu disidentų buvo nedaug, bet jie įkvėpė kitus, nesidairydami, ką pagalvos kolega ar kaimynas. Jeigu esi tiesos kelyje ir gini tiesos vertybes, neverta abejoti. Reikia eiti pirmyn.