Baltarusija ir Lietuva - kas ką provokuoja?

Ar Lietuvai pavyks bylą prieš Baltarusiją laimėti?

Vilniaus universiteto profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS Lietuvos sėkmę šioje byloje vertino gana skeptiškai.

"Sunku šitoje byloje laimėti, - patikino P.Gylys, - kadangi migracija yra pasaulinė problema. Vengrai, pavyzdžiui, gali paduoti į teismą austrus ar kokias kitas kaimynines šalis, per kurias eina migrantų srautai, trukdantys Vengrijai. Bet tam, kad iškeltum bylą kitai valstybei, reikia įrodyti tos valstybės tyčią, tyčinį veikimą. Kad buvo kažkas daroma specialiai. Pavyzdžiui, Amerikoje dalis Donaldo Trampo politikos yra nukreipta prieš nelegalią migraciją į JAV, nors iš dalies ši migracija buvo organizuota ir vidinių globalistinių jėgų.

O čia, Lietuvoje, įrodyti, kad į Lietuvą buvo tyčia nukreipti tie migrantų srautai, turbūt bus nelengva įrodyti. Nes viena yra remtis žiniasklaidos interpretacijomis, o visai kas kita yra tai paremti dokumentais, kurie galėtų būti, bet aš nemanau, kad kas nors mums tuos dokumentus duotų. Pirma - neaišku, ar tokie dokumentai yra, o antra - nežinia, ar Baltarusija, jei teisme būtų atsakovė, mums tokius dokumentus prieš save duotų.

Apskritai mūsų santykiai su Baltarusija nėra racionalūs. Štai baltarusiškų trąšų gamintoja „Belaruskalij" mums bylą iškėlė arbitraže Hagoje. Tai jau rimta byla, nes nebuvo laikomasi tranzito susitarimo. Lietuvai yra iškeltas 12 milijardų JAV dolerių ieškinys."

- Gal Lietuvos kreipimasis į Tarptautinį Teisingumo Teismą yra atsakomoji reakcija į „Belaruskalij" kreipimąsi į tarptautinį arbitražą. Esą jei Minskas mus puola, reikalauja milijardų, tai ir mes Minską pulsime?

- Aš nemanau, kad tai yra labai solidi politika. Tai tik toks pasikandžiojimas, bet kad daugiau būtų kažkoks rezultatas, tai labai abejoju.

- Negi teisininkai, atstovausiantys Lietuvai, nesupranta, kad mes galime bylą dėl migracijos ir pralaimėti, nes Baltarusija mums jokių dokumentų prieš save nepateiks?

- Jeigu Lietuva moka advokatams pinigus, tai kodėl jiems nedalyvauti bylose? (Juokiasi - aut. past.)

- Kol kas nieko negirdėti, kaip sekasi Lietuvai gintis nuo „Belaruskalij" milijardinių pretenzijų.

- Ne, nieko apie tą bylą nesigirdi. Galiu pasakyti tik savo nuomonę - kuo daugiau laiko praeina (nuo 2020 m. protestų Baltarusijoje - aut. past.), tuo man aiškiau, kad tai turėjo būti baltarusiškas maidanas ir jo organizavime dalyvavo globalistai. Daugiausiai - per lenkus ir mus. Tai čia irgi gali būti kontraieškinys iš Baltarusijos pusės, skirtas mums. Nes spalvotoji revoliucija - tai iš išorės dirbtinai daroma revoliucija. Aš to taip gerai nesuvokiau tada, o dabar, kai daugiau laiko praėjo, palyginau neramumus Baltarusijoje su spalvotąja revoliucija Tbilisyje (Sakartvelas), Kijeve (Ukraina), su spalvotąja revoliucija Kaire (Egiptas).

Bet šiandien keičiasi klimatas, įskaitant ir moralinį bei teisinį, todėl vis tiek kada nors paaiškės, kad nebuvo nei korektiškas, nei teisiškas mūsų dalyvavimas kitų valstybių vidaus reikaluose. Tai yra net skandalinga, nes kiekviena suvereni valstybė, tai yra jos piliečiai, patys išsirenka geresnę ar blogesnė valdžią. Taip pat ir mes, mano manymu, vis nesugebame išsirinkti geresnės valdžios, bet tai yra tik mūsų vidaus problema.

Matome, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) keičia JAV politiką, atsisako pasaulio policininko vaidmens, o ir JAV viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) pakartojo, kad nesiruošia diegti demokratijų. USAID likvidavimas bei kiti dalykai rodo, kad keičiasi politinis klimatas, o mes, Lietuva, jau dabar Vakarų protingų žmonių akyse neatrodome protingai. Provokuojame karą, neturėdami jokių šansų. Gal mums ir norėtųsi grįžti į Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Algirdo laikus, bet dabar kiti laikai, todėl reikia susitaikyti su tokiomis realijomis, kokios yra. Daugiau dėmesio skirti diplomatijai ir mažiau - karingumui.

- Liūdniausia, kad Lietuvos teisines pretenzijas puikiai išnaudos Aliaksandras Lukašenka. Galės aiškinti, kaip lietuviai specialiai taip negražiai su savo kaimynais baltarusiais elgiasi. Ir dalis eilinių baltarusių tuo patikės!

- Aš irgi stebiu baltarusius - jie elgiasi labai išlaikytai. Nereaguoja į mūsų pasisakymus, kurie galimai yra ir provokaciniai. Ir žinote, tas jų nereagavimas ir rodo mūsų silpnumą. Jie jaučia, kad mes elgiamės nesolidžiai ir tiesiog į tai nereaguoja.

Jūs įsivaizduokite - mūsų krašto apsaugos ministrė sako, kad mes kariausime jų teritorijoje. Gal apie Rusiją taip kalba, bet išverskime tai į žmonių kalbą - tai reiškia, kad mes, jeigu reikės, pulsime. Jeigu būsime jų teritorijoje, tai vadinasi, mes ten atsirandame su jėga, puldami.

Klausimas - iš kur tiek drąsos? Tiek valios geležinės?

- Kaip Marytės Melnikaitės.

- Jeigu mes būtume kunigaikščio Algirdo Lietuva, galėtume taip šnekėti, o dabar - niekaip. Šiandien XXI amžius ir egzistuoja gal ne visada gerai veikianti, bet tarptautinė teisė.

Taip, mūsų politikai grasina. Mes grasiname puolimu, o visa mūsų visuomenė tyli, nors tai yra provokacija sakyti, kad mes kariausime jų teritorijoje.

Komentuoja Vilniaus baltarusių klubo „Siabryna" vadovas Valentinas Stech:

Atvirai sakant, abejoju, ar Lietuva per teismus galėtų paveikti Baltarusiją, nes yra ir Lukašenka, ir už Lukašenkos nugaros Putinas, todėl abejoju, ar Lietuva gali juos paveikti.

O paprasti žmonės, jeigu kaip iki šiol galės laisvai važiuoti į Baltarusiją ir grįžti atgal ir nebus kažkokių papildomų sunkumų pasienyje, tai, manau, kad gal žmonės šiek tiek pergyvens, kad Lietuva su Baltarusija teisiasi, bet ne per daug pergyvens. Nes žmonės supranta, kad Lietuva nėra prieš juos, paprastus žmones, nusistačiusi.

Kiek man žinoma, sankcijos Baltarusijai jau seniai uždėtos, Rusijai - dar daugiau sankcijų, bet ten į jas nelabai kreipia dėmesio, gal tik vaizduoja, kad tos sankcijos labai rūpi. Paprasti žmonės absoliučiai nieko negali pakeisti, nes tie, kurie 2020 metais priešinosi, kai kurie tų įvykių dalyviai iki šiol laikomi kalėjime. Tad kas žmonėms lieka? Kažkaip susitaikyti ir kažkaip gyventi.