Darbdavys mokės fondui, o ne žmogui

O tam, kad visuomenė labiau tais pensijų fondais pasitikėtų, siūloma šalia jau veikiančių privačių fondų steigti ir valstybės valdomą pensijų fondą.

Per sunki našta

Lietuvos banko teigimu, šiuo metu pensijų kaupimą II pakopoje siūlo šešios pensijų kaupimo bendrovės, valdančios net 48 pensijų fondus. Tuose fonduose dalyvauja 1,4 mln. dirbančiųjų. Iš jų - 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Tiesa, ne visi kaupiantys yra aktyvūs. Vieni laikinai nedirba, ieško kito darbo. Treti išvažiavę į užsienį ir t.t. Tad antroje pakopoje pensijas aktyviai kaupia apie 780 tūkst. dirbančiųjų, o trečioje - 131 tūkst. Prie kaupimo prisideda ir valstybė, tiesiogiai finansuodama fondus iš valstybės biudžeto. Ir tai sudaro 300 mln. Eur per metus, tai yra 22 proc. nuo visų į II pakopos fondus pervestų įmokų.

Anot LB valdybos nario Simono Krėpštos, toks tiesioginis pensijų fondų finansavimas iš valstybės biudžeto yra netipinė praktika, per didelis finansinis krūvis. Todėl siūloma tą finansinį krūvį nuo valstybės pečių permesti darbdaviams. Esą jie nepakankamai stengiasi, kad jų darbuotojai ateityje gautų solidesnes pensijas.

Tikimasi, jog vietoj valstybės įmokų, į pensijų kaupimo antros pakopos sistemą įliejus darbdavių įmokas, antros pakopos pensijų sistema taptų savarankiškesnė ir nepriklausoma nuo valstybės biudžeto. Valstybės pinigų daugiau liktų kitoms reikmėms. Pvz, gynybai stiprinti.

Idėja nėra nauja. Dar 2018 m. „Spinter" atliko tyrimą, kas labiausiai skatina darbuotojų ilgalaikę motyvaciją ir lojalumą savo darbdaviui. Išaiškėjo, jog net 73 proc. skatina įvairūs priedai prie atlyginimo. O 34 proc. apklaustųjų nurodė, jog juos motyvuotų, jei darbdavys prisidėtų prie papildomo kaupimo pensijai. Esą tai parodytų, kad darbdaviui rūpi jo darbuotojų ateitis.

Dabartinės įmokos

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Vytis Savukynas sako, jog konfederacija pasirinko šio siūlymo nekomentuoti. Kita vertus, darbdaviai ir dabar moka įmokas. Už darbininką, dirbantį pagal neterminuotą darbo sutartį - 1,31 proc., už terminuotą sutartį - 2,03 proc. Taip pat moka 0,16 proc. nuo darbuotojo užmokesčio į Ilgalaikio darbo fondą bei tiek pat į Garantinį fondą. Dar moka už nelaimingų ir profesinių ligų draudimą (0,14-1,4 proc.). Be to ir dabar moka pensijų socialinį draudimą (8,72 proc.), sveikatos draudimą (6,99 proc.). Dar moka ligos, motinystės įmokas, kurios atitinkamai sudaro 1,99 proc. ir 1,81 proc.

O jei darbuotojas dalyvauja papildomame pensijų kaupime, darbdavys iš jo algos išskaičiuoja 3 proc., skirtus II pakopos pensijų fondams.

Tad kyla retorinis klausimas - kiek algos liks automobilių aikštelę saugančiam, tik šiek tiek daugiau nei minimumą gaunančiam sargui, jei darbdavys bus priverstas išskaičiuoti iš sargo algos pinigus, kuriuos, vietoje valstybės, mokės už sargo būsimą antros pakopos pensiją? Juk ne visos privačios įmonės yra tiek pelningos, kad galėtų dėl savo darbuotojų būsimos senatvės gerovės atrėžti dalį pelno privatiems fondams. Ar neatsitiks taip, jog darbdaviai į pensijų fondą mokės ne papildomą sumą, o tiesiog nurėš ją nuo atlyginimo?

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje veikė 120 412 įmonių, tačiau iš jų 875-ios buvo tokios mažos, kad turėjo 1-4 dirbančiuosius.

Komentuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas:

Tie antros pakopos pensijų fondai man apskritai kelia įtarimų, nes jeigu pasižiūrėtume į jų grąžą, kiek pensininkai gauna, tai geriau apsimoka investuoti bet kur kitur, tik ne į tuos fondus. Todėl, kaip gerb. ekonomistas Romas Lazutka yra siūlęs, tuos pinigus iš fondų geriau pasiimti ir panaudoti kažkam prasmingiau, pavyzdžiui, šalies gynybai. Manau, kad toks pasiūlymas turi racionalaus grūdo.

Aš irgi manau, kad valstybė neturėtų mokėti įmokų į tokius pensijų fondus, jiems neturi būti jokių lengvatų. Bet jeigu vietoj valstybės imtų mokėti darbdaviai, tai jie natūraliai siūlytų savo darbuotojams atitinkama suma sumažinti atlyginimus. Arba vengtų tokių darbuotojų, kurie prašytų, kad darbdavys už juos papildomai mokėtų į pensijų fondą. Aš netgi manau, kad darbdaviai labai aiškiai pasakytų, jei jiems to darbuotojo labai reikėtų, kad geriau aš tau mokėsiu ne į fondą, bet siūlau kitas naudas, kurios turi didesnę pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, papildomą sveikatos draudimą, už kurį tu galėsi lankyti sporto klubą, susitaisyti dantis ar dar kažką naudingo gausi. Arba aš tau apmokėsiu už kurą, duosiu gerą tarnybinį automobilį. Viskas priklausytų nuo to, kiek tų papildomų naudų darbdavys yra pasiruošęs duoti.

Bet iš esmės tie antros pakopos pensijų fondai, mano ir kitų ekonomistų skaičiavimu, yra visiškas niekis. Tai kaip supuvęs obuolys, o mes dar galvojame, iš kurios pusės tą obuolį kąsti. Ar obuolio kotelį pradėti graužti, ar tą dalį, kuri mažiau supuvusi. Bet gal geriau tiesiai pasakyti, kad obuolys supuvęs ir jį išmesti?

Diskusija, kas turi mokėti į antrą pakopą - valstybė, ar darbdavys - turi virsti diskusija, ar apskritai viso to reikia. Ar negalima kažkaip kitaip tą klausimą spręsti ir kitaip investuoti?

Kitas dalykas - jeigu norime, kad ne tik per „Sodrą" būsimų pensininkų pinigai suktųsi, tai darykime taip, kad tie pinigai suktųsi bent Lietuvoje. Nes dabar pensijų fondai investuoja čia tik atsitiktinai ir tai sudaro labai mažą procentą. Bet jeigu į tokius fondus investuoja valstybė ar vietoj jos investuotų darbdaviai, tai tie pinigai turėtų nusėsti Lietuvoje. Sakykime, į kelių infrastruktūrą, galbūt į tą pačią gynybą, kur, tiesa, pinigų panaudojimo tikslingumas kartais sukelia daug klausimų...

Bet iš to, kad vietoje valstybės už savo darbuotojus mokėtų darbdaviai, nemanau, kad būtų labai didelė nauda, nes natūralu, kad ypač mažos ir vidutinės įmonės nenorės užsikrauti papildomą finansinę naštą. Ypač šiai dienai žinant, kad Europoje recesija, tik mes čia labai gerai gyvename, nes mokame skolintis ir dar neviršijome limitų. Bet kai nuotaikos pasaulyje ne pačios geriausios, jei darbdavys dar turės mokėti į fondą, turėsime tik pašalinę problemą - darbuotojų diskriminaciją. Tie, kurie norės antros pakopos, taps mažiau geidžiami ir mažiau uždirbs, palyginus su tais, kurie nenorės antros pakopos.

Statybose, pavyzdžiui, dirba 80 proc. darbininkų iš trečiųjų šalių, nes jie pigesni. O jei lietuviai dar paprašys papildomų naudų, kurios, kaip sakiau, yra abejotinos, tai tas darbdavys dar labiau links imti žmones iš trečiųjų šalių. Pašalinių neigiamų efektų turėtume gerokai daugiau nei naudos.

Todėl grįžtu prie minties, kad reikia sekti Estijos pavyzdžiu ir pabaigti su nesąmonėmis. (Estija 2001 m. leido piliečiams atsiimti iš pensijų fondų visus savo sukauptus pinigus. Tiesa, tai tik 30 proc. sumažino aktyviai kaupiančių dalyvių skaičių - aut. past.).