respublika.lt

Dėl maro jau teko nugaišinti 80 000 kiaulių

(206)
Publikuota: 2024 gegužės 23 18:08:12, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 3 nuotr.
Prieš 10 metų buvo apie 17 tūkst. kiaulių laikytojų, dabar likę apie 4 tūkst. Redakcijos archyvo nuotr.

Šįmet sukanka 10 metų, kai Lietuvoje fiksuotas afrikinis kiaulių maras (AKM). Liga per dešimtmetį stipriai pakeitė kiaulių ūkių statistiką bei kiaulių laikymo praktiką.

 

 

Prognozuoti sudėtinga

Ligos pikas buvo 2017-2019 metais, kai miškuose dėl šio viruso išgaišo begalė šernų. Dabar jų populiacija atsikūrusi ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kuri nuo 2014 metų vykdo AKM stebėseną, kelia nerimą šių metų tendencijos. Mat šią gegužę jau beveik pasiekti praėjusių metų rodikliai, nustatant teigiamus AKM atvejus laukinėje faunoje.

„Šiais metais jau yra 233 vietos, kur buvo nustatyti teigiami šios ligos atvejai. 2024 metais virusas aktyviai nustatomas Biržų girios teritorijoje, bei Klaipėdos - Šilutės rajonų sankirtoje. Virusas yra labai gajus. Jeigu šerno gaišena lapkričio, gruodžio mėnesį nepašalinama, tai virusas ilgai gaišenoje išsilaiko. Jeigu bus gaišenos kontaktas su gyvais šernais, virusas plis. Ypač svarbu žinoti, kad šaltuoju metų laikotarpiu virusas išsilaiko gaišenose ir gali būti potencialus ligos šaltinis atėjus pavasariui", - teigė VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius BUŠAUSKAS.

Prognozuoti, kas bus toliau, sudėtinga. Pasak pašnekovo, įmanoma, jog afrikinio kiaulių maro „sprogimas", pagal esamas tendencijas, galėtų būti Anykščiuose, Biržuose, Jonavoje, Kaune, Kėdainiuose, Kupiškyje ir kituose miestuose.

Kovojant su AKM, labai svarbu šernų gaišenų radimas ir utilizavimas. Valstybė už surastą šerno gaišeną moka 30 eurų. VMVT informacija, išmokos pradėtos mokėti nuo 2019 metų, nuo tada iki dabar jau išmokėta 53 310 Eur.

„Jeigu radote šerno gaišeną, informuojate mūsų tarnybą, atvysta inspektoriai, paima mėginį. O žmogus užpildo paprastą prašymą ir gauna išmoką. Tiesa, yra entuziastų, kurie iš tokių radybų jau uždirbo tūkstančius eurų. Bet reikia gerai pažinoti regioną", - pasakojo P.Bušauskas.

Švedijai sekasi

AKM problema yra visos Europos problema, Latvijoje nustatoma nemažai AKM atvejų laukinėje faunoje, taip pat ir Estijoje, kurioje kiaulių ūkių santykinai nedaug.

„Graikija neseniai pranešė apie protrūkį kiaulių laikymo vietoje, kur laikoma daugiau nei 100 kiaulių. Situacija regione išlieka sudėtinga, kadangi kalnuotos, sunkiai prieinamos vietovės, sunku vykdyti šernų gaišenų paiešką, - teigė VMVT direktoriaus pavaduotojas. Ir pridūrė, kad, pavyzdžiui, Švedija planuoja pasiskelbti laisva šalimi nuo AKM, nes liga buvo nustatyta ribotoje teritorijoje, taikytos savalaikės priemonės. „Švedijos pavyzdys parodė, kad ligos suvaldymą lemia operatyvumas ir įsitraukimas. Mažoje teritorijoje tą galima padaryti. Lietuvos atveju, kai jos didžioji dalis apimta afrikinio kiaulių maro, sudėtinga. Tiesa, turime 16 rajonų, kur AKM nenustatytas, tai čia teigiamas faktas", - kalbėjo P.Bušauskas.

Interviu su Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriumi Algiu BARAVYKU:


- Kaip per dešimtmetį pasikeitė kiaulių ūkiai?

- Prieš 10 metų buvo apie 17 tūkst. kiaulių laikytojų, dabar likę apie 4 tūkst. Aišku, labiausiai sumažėjo smulkiųjų, kurie laikė iki 10 kiaulių. Smulkieji kadais laikė apie 60 tūkst. kiaulių, dabar - apie 15 tūkst. kiaulių. Komercinis segmentas, auginantis nuo 100 kiaulių ir daugiau, kaip laikė apie pusę milijono kiaulių, tai ir dabar laiko apie 460 tūkst. kiaulių (čia kiaulių laikymas fiksuojamas vienu metu).

Afrikinis kiaulių maras, matome, pasireiškia kiekvieną vasarą. Vienais metais daugiau, kitais - mažiau. Štai 2018 metais buvo užsikrėtę daugiau nei 50 ūkių, paskui užsikrėtimų mažėjo. 2021-aisiais nebuvo nė vieno užkrėsto ūkio. Pernai buvo užsikrėtę trys ūkiai - du smulkūs ir vienas komercinis ūkis.

Dėl maro likvidavimo per 10 metų nugaišinta apie 80 tūkst. kiaulių. Jeigu esate laikytojas ir įvyko protrūkis, turite pranešti VMVT, ji tuoj pat sustabdo judėjimą, kad neatsivežtumėte, neišvežtumėte gyvulių. Nedelsiant pradedamas kiaulių gaišinimas ir gaišenų sunaikinimas. Gaišenos būna užkasamos numatytoje vietoje, arba vežama į Rietavo veterinarinę sanitariją sudeginti. Kiekvienu atveju sprendžiama pagal kiaulių skaičių, vietą. Stambūs ūkiai turi nusimatę vietas gaišenoms iš anksto, kad esant situacijai nereikėtų skubėti daryti geologinių tyrimų, ūkiai yra pasiruošę iš anksto.

- Kaip dėl kompensacijų laikytojams užklupus šiam marui?

- Kompensacijos numatytos. Mechanizmas toks, kad laikytojui sunaikina gyvulius, pašarus, menkavertį inventorių. Apdorojamas mėšlas, viskas dezinfekuojama. Tos išlaidos yra padengiamos. Skaičiuojama, kiek gyvulių nugaišinta, kokių amžiaus grupių, kokia praėjusio mėnesio jų vidutinė kaina; pašarų kaina, viskas susumuojama, susveriama. Žinoma, pats ūkis turi nežiopsoti, o viską fiksuoti, nes reikia, kad būtų parašai ant paraiškų. Ne taip, kad viską sunaikins, paskui žiūrės, kiek čia gyvulių buvo...

Kompensavimas yra, bet stambiems ūkiams problema dėl darbuotojų, metams sustoja gyvenimas, jokių gyvulių nelaikoma, nes turi būti pauzė. Ūkiui atsigauti yra labai sudėtinga, nes turi gyvulius naujus pirkti, dezinfekuoti, yra prastovos. Yra ūkių, kurie ir neatsigavo po šio maro, gamybos nebeatnaujino. Neturėjo pakankamai lėšų, plius pavojus, kad vėl gali būt liga.

Kitas dalykas, yra baimė ir rizika, kad ūkis pateks į apribojimų zoną - jeigu kelių kilometrų spinduliu nuo stambaus ūkio įvyksta protrūkis, tai ūkis patenka į apribojimų zoną ir negali parduoti kiaulių mažiausiai mėnesį. Dar ir mėsos neleidžiama eksportuoti į užsienį. Vadinasi, jokia skerdykla nepageidaus pirkti tokių kiaulių. Ūkyje gimsta paršeliai... jų dėti nelabai yra kur. Pilni tvartai. Didžiulė įtampa, ir dar negaunamos pajamos, nes niekas neperka kiaulių. Tam reikalui su Žemės ūkio ministerija susiderėta, kad bus dengiamas kainų skirtumas ūkiui, kuris pateko į apribojimų zoną. Tokia parama numatyta, kai kurie ūkiai paramą gavo ir pernai dėl tų apribojimų ir šįmet stovi eilėje ir laukia pinigėlių.

- Kodėl vidurio Lietuvoje AKM nėra, ar tai reiškia, kad ateina užsikrėtę šernai iš besiribojančių valstybių? Ar jos blogai tvarkosi šiuo klausimu?

- Sunku pasakyti. Šaukėme, kad reikia tvoros nuo šernų, bet dabar atsirado daugiau pabėgėlių, tai ta tvora gelbsti nuo pabėgėlių. Diskutuojame su VMVT, bet nėra tokios teorijos, kad užsikrėtę šernai ateina iš kitų šalių ir kad jos prasčiau tvarkosi.

Visa Lietuva įtraukta į vadinamąją II afrikinio kiaulių maro zoną, vadinasi, ji apimta šernų ir išvežti į Lenkiją tas kiaules gana sudėtinga, šalis priima, jeigu vežama į tą pačią II ar III zoną. O į I zoną nenori priimti, nes ten mažesnis statusas ir pagal taisykles į I zoną negalima išvežti. Jeigu, pavyzdžiui, kita šalis, Lenkija arba Latvija, su kuria vyksta prekyba, apsivalys nuo maro, tai gali sutrikti kiaulių eksportas į tas šalis.

Tiesa, eksportas nėra toks masinis, mes neapsirūpiname patys kiauliena, apsirūpiname tik 40 proc. Bet eksportas reikalingas kaip tam tikras prekybinės galios balanso išlaikymas. Jeigu turi alternatyvą, gali susiderėti rinkos kainą, kai alternatyvos išvežti nėra jokios, tai parduodi už tą kainą, kurią pasiūlė. Taip ilgai neišgyvensi...

- Kokios supirkimo kainos?

- Kiaulių supirkimo kaina šiais metais atsigavusi, 1,70 Eur už kilogramą gyvo svorio. Sudėtinga buvo po COVID-19, metus laiko buvo labai mažos kainos.

Labai kaltinti valdžios nenorėčiau, bet stipresnės strategijos, kad būtų prikelta kiaulininkystė iš duobės, nėra. Norėtųsi jos. Ūkininkai dabar nuogąstauja, kad pinga grūdai, brangios trąšos ir taip toliau. Ūkininkai gali išsilaikyti, jei yra diversifikuota gamyba, kai turi augalininkystę ir gyvulininkystę.

Vakarų šalyse panašiai ir yra: ūkiai turi žemės ir gyvulininkystės šaką. Laiko karves, kiaules, paukščius, taigi kai būna prasta grūdų kaina, atsigriebia iš gyvulių. Kai būna prasta gyvulių kaina, tai pragyvena iš grūdų. Pas mus ūkiai labai specializavosi, žinoma, teoriškai kalbėti lengva, kaime sunku rasti žmonių, kurie ūkiuose dirbtų. Ir čia yra problema.

- Ar lengva rasti gryną įrodymą, kaip afrikinis kiaulių maras patenka į kiaulių ūkį?

- Viruso patekimo keliai nežinomi, t.y. teoriškai visi žinomi, faktas toks, kad virusas pernešamas ant batų, rūbų, rankų, jei buvo koks kontaktas, liga gali per pašarus būti pernešama. Žemės ūkio ministerijos priprašėme, kad ji padarytų užsakomąjį mokslinį tyrimą, ar gali vabzdžiai pernešti AKM. Tyrimas truko porą metų ir buvo nustatyta, kad tam tikrų rūšių vabzdžiai, kurie gyvena aplinkoje, gali pernešti AKM virusą. Šis tyrimas buvo publikuotas, bet ES garsiai neskelbia šito, nes bijo prarasti eksportą į kokias Azijos šalis... O mes sakome savo nariams, ūkininkams: saugokite savo gyvulius, dėkite tinkliukus, dėkite insekticidines lempas, darinėkite duris ir langus, kad tie vabzdžiai nepatektų. Tai tas faktorius irgi yra neatmestinas.

Kad šernas įbėgtų į tvartą, nėra taip buvę. Pasakysiu, kad kuriozinių situacijų pasitaikė per 10 metų. Buvo, kai transporto priemonė važiavo į ūkį pasiimti kiaulių ir žmogus, apžiūrėdams transporto priemonę, pajautė šernų kvapą, pasirodo, vilkiko vairuotojas važiuodamas numušė porą šernų ir pasiėmė, pagalvojo, bus mėsos. Į daiktadėžę įsidėjo. Toks kuriozinis atvejis buvo. Buvo tada ir baudos. Niekada nežinai, kam šaus į galvą kvaila mintis, bet paprastai šernai į fermas nepatenka.

 

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
17
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (206)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+11 +21 C

+14 +18 C

+14 +18 C

+18 +25 C

+14 +17 C

+21 +23 C

0-5 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s