Gatvės „išartos", kaltų ir vėl nėra

Gyventojai sako, kad „pasistengė" sunkioji karinė technika, tačiau buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kaltę verčia vietiniams kelių tvarkytojams, Švenčionių politikai - „Via Lietuvai" (buvusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai).

Duobės ant duobių

„Vingiuotais Labanoro girios keliukais važiuoju į Pabradę. Svečiuojuosi čia dažnai, lankau vieną močiutę. Čia pat gyvena ir draugai. Ir kai vieną kartą važiuojant miesto gatve automobilio ratas stipriai trinktelėjo į duobę, nusprendžiau paieškoti atsakymų, kodėl tos gatvelės tokios pamirštos.

Aš ne vietinė, bet jau keletą metų lankydamasi Pabradėje matau tuos stulpelius, žyminčius kliūtis. Apvažiuoju. Pagrindinėje - Vilniaus - gatvėje (beje, ji tikrai sutvarkyta, bet stulpeliai - net keli). Iš tikro tai laikini kelio ženklai, įprastai statomi ten, kur greitai viskas bus sutvarkyta. Bet Pabradėje tai negalioja. Jie lyg įaugę čia ir stovi metų metus. Klausiu draugų, gal aš klystu. Ar tikrai tuos duobės su ženklais yra tokios senos? Sako, taip, gal jau 10 metų bus", - „Vakaro žinioms" pasakojo skaitytoja Gintė Nifantjeva.

Pabradės specifika

„Ir dar apie miesto specifiką. Čia nuo senų laikų vietos gyventojai įpratę matyti kariškius, jų techniką ir t.t. Tik aš nustembu prasilenkdama su didžiule karo mašina, po jos dar kita. Nustembu, kai užėjusi į prekybos centrą matau tiek uniformuotų vyrukų (o būna ir merginų), kalbančių vokiškai, angliškai, ispaniškai. Jie, kartu su vietiniais bei pravažiuojančiais, renkasi prekes, apžiūrinėja, bando perskaityti etiketes, užrašus jiems svetima kalba. Pagaunu save galvojant - turėtų patikti mūsų lietuviškas maistas, prekės, jų gausa. Kokia aukšta kokybė!" - sakė G.Nifantjeva.

Kai ji važiavo Bajorėlių gatve, vedančia link poligono, stebėjosi nesibaigiančiomis duobėmis.

„Važiuoju įsitempusi, lėtai, atsargiai, bet mašina duobes vis tiek „pagauna". Kelkraščiai aštrūs, daug kur paliktos galingų protektorių žymės, parodančios, kokia galinga karinė technika čia juda. O žmonės jos sukeltą vibraciją ir namuose junta.

Kalbu su vietiniais gyventojais. Jie sako, kad valdžios keičiasi, bet gatvė, vedanti į poligoną - ne. Nėra pinigų. Dar sužinau įdomų faktą. Švenčionių rajonas jungia tris miestus - Švenčionis, Švenčionėlius ir Pabradę, o iš biudžeto pinigų atseikėjama kaip bet kuriai rajoninei savivaldybei su aplinkiniais mažais kaimeliais. Trumpai tariant, čia pyragas dalijamas į tris dalis. Dėl to norisi suprasti vietos valdžią, bet... Gal šią problemą galima išspręsti susėdus prie stalo su kariškiais, kurių technika ir prisideda prie gatvių niokojimo?" - retoriškai klausė G.Nifantjeva, kuriai susidaro įspūdis, kad niekas prie stalo nesiruošia sėstis.

Sena problema

Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis „Vakaro žinioms" sakė, kad minėta problema yra įsisenėjusi.

„Tačiau tos „išmuštos" gatvės yra ne savivaldybės, o Kelių direkcijos. Ji turėtų tvarkyti. Lyg kažkada yra numatyta tvarkyti, tačiau žinote, kaip Lietuvoje yra su tuo kelių finansavimu. Man keista, kad gynybai skiriame jau 3 proc. šalies BVP, tačiau iš šitų pinigų kelių remontui nieko neskiriama, net jei kelius ardo karinė technika. Skiriama iš Kelių fondo, o jame pinigų visada trūksta. Vis žadama, o kada bus padaryta - neaišku.

Kai miškovežiai išardo kelius, privalo juos sutaisyti. Kodėl tada kariuomenė to neprivalo daryti? Aš visada tą klausimą keliu, savivaldybė tą klausimą turi kelti Vyriausybės, Seimo lygmeniu. Tačiau kol centrinė valdžia nepasikeis, sunku ką nors kam nors įrodyti", - sakė Š.Birutis.

Lauks, kol pasikeis valdžia

Anot jo, jei jau yra karinis poligonas, jis gyventojams jei ne naudą turi duoti, tai bent žalos neturi daryti. Ir tam turi būti skiriami pinigai iš tų, kurie skiriami gynybai.

„Juk dėl poligono yra ne tik išardyti keliai, bet ir pastovus šaudymas, pastovus triukšmas ir kiti nepatogumai. Kažkokios kompensacijos už tai gyventojams turėtų būti, gal net sveikatos apsaugos papildomos paslaugos finansuojamos kaip kariškiams. Bet jokių kompensacijų nėra. Rudenį pasikeis valdžia ir mes tą klausimą kelsime Seimo lygmeniu", - pažadėjo Š.Birutis.

Remontuoti turi kariuomenė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Dainius Gaižauskas „Vakaro žinioms" teigė, kad Pabradėje ir Rukloje dabar tik įsibėgėjo įvairiausi statybų darbai, siekiant poligonus patobulinti.

„Mačiau planus, juose numatyta, kad viskas bus sutvarkyta iki galo - pradedant apšvietimu bei keliais ir baigiant visa kita infrastruktūra. Tačiau dabar, kol dar vyksta visi kiti darbai, kelių tvarkymas dar neprasidėjo. Tačiau kelius turi sutvarkyti tie, kas juos apgadina. Iš savo biudžeto - kariuomenės arba Krašto apsaugos ministerijos. Kiek mačiau planus, tai tie poligonų miesteliai greitai bus pavyzdiniai", - tikino D.Gaižauskas.

Kita versija

Tačiau dabar jau buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas „Vakaro žinioms" pateikė kitokią versiją.

„Po Pabradę aš, būdamas ministras, dažnai važinėdavau. Tai ten, žinokite, miestelyje buvo tiesiamos komunikacijos ir viskas liko ne iki galo suremontuota. Bet jeigu kariuomenės sunkioji technika važiuoja ir padaro žalą, tai ją atlygina, savaime aišku, kariuomenė. Ir tokių atvejų yra buvęs ne vienas.

Pavyzdžiui, kažkada iškraunant techniką kitam - Rūdninkų - poligonui, buvo kažkiek pažeista gatvė. Kariuomenė ją per kelias dienas sutvarkė. Iš seniūnijos ar tai iš savivaldybės netgi sulaukė padėkos, kad taip greitai viskas buvo sutvarkyta", - teisė eksministras.

Karinė technika nekalta?

Pasak jo, kariuomenė ir pati turi specialistų, mokančių remontuoti pažeistas gatves, tačiau dažniausiai šios paslaugos perkamos.

„Nelygu koks pažeidimas. Jei nedidelis - pati kariuomenė sutvarko. Kaip atskirti, kurią duobę išmušė karinė technika? Čia tik pati savivaldybė gali pasakyti. Bet šiaip tai Pabradėje keliai yra savivaldos žinioje. Mačiau ne kartą, kad vietos savivaldybės samdyti žmonės kažką kasė, galbūt kanalizaciją taisė, ir taip paliko iki galo nesutvarkytą. Ne karinė technika pažeidė.

Karinei technikai yra įrengtas logistikos centras už Pabradės - geležinkeliu atveža techniką, iškrauna. Ten yra betoninis kelias, į poligoną važiuojama kitu keliu. Per miestelį sunkioji technika vežama tik ant vilkikų platformų. Todėl sunku įsivaizduoti, kad galėtų įlaužti asfaltą. Miškovežiai gerokai sunkesni būna", - komentavo A.Anušauskas.

Pinigai gynybai

Ministrų kabinetui birželio 26 d. skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3 proc. BVP.

Gynybai šiemet papildomai skirta 136 mln. eurų.

Pasiskolintos lėšos numatytos spartesniam ginkluotės projektų įgyvendinimui: 51 mln. eurų bus skirti išankstiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, 45 mln. eurų - už mobilaus trumpo nuotolio oro gynybos sistemas bei 40 mln. eurų - už pėstininkų kovos mašinas.

„Pavyzdys, jeigu vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, trečioji, kurią norime įsigyti, planuota 2035 metais. Vienuolika metų anksčiau padarysime šitą kontraktą. Artimojo nuotolio planuota po trejų metų, darome šiais metais, na, ir užbaigiame ilgai Lietuvą garsinusį „Boxer" projektą, pirksime inžinerinius ir kitus „Boxer", kurie reikalingi, turėsime du stiprius batalionus su pėstininkų mašinomis", - sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Stiprėja ir geležinis kumštis, ir oro gynyba", - pridūrė jis.

Valstybės biudžete krašto apsaugai šiais metais buvo numatyti daugiau nei 2 mlrd. eurų, arba apie 2,75 proc. BVP.