2 nuotr.Žmonės baisisi, kad po kiekvieno stipresnio vėjelio tūkstančiai žmonių lieka be elektros. Ir ne dienai ar dviem, o savaitei ar ilgiau. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Valius ĄŽUOLAS išsiaiškino, kad tinklus prižiūrintis Energijos skirstymo operatorius (ESO) neturi pakankamai darbuotojų, technika išparduota, todėl ją reikia nuomotis už milžinišką kainą. Tačiau pats ESO tvirtina, kad viskas yra tvarkoje.
Žmonės šiurpsta
„Neseniai buvau miške. Žiūriu - palei kelią per mišką tarsi būtų uraganas siaura juosta prasiautęs - medžiai išmėtyti į visas puses, skersai išilgai, bet kaip. Bet gražiausios pušys, beržai ne nuversti ir ne išrauti, o nupjauti. Vaizdelis - šiurpokas. Akys užkliuvo už elektros laidų, tai susigaudžiau, kad čia, matyt, mūsų rūpintojėliai iš ESO apsidraudė, kad medžiai ant jų neužvirstų.
Bet kaip tik internetu buvau girdėjusi pokalbį su Seimo nariu Valiumi Ąžuolu. Jis be viso kito pasakojo, kaip savo ūkyje tvarkosi ESO. Sakė, kad jie viską išpardavė - visą įrangą, pastatus, o darbininkus atleido, palikdami tik minimaliai.
Tas žmogus apvažiavo kelis rajonus, tai jam žmonės anonimiškai pasipasakojo (nors griežčiausiai uždrausta ką nors kalbėti, net pasižadėjimus pasirašė). Viename rajone, pvz., vietoje 50 žmonių dabar dirba kokie 4. Ir nieko neturi, net bokštelių pakilti prie laidų. Kai jau labai prireikia, nuomojasi už kosminius pinigus.
Kur žmonės nesėdės be elektros po savaitę, kai nėra kam ir kuo spręsti audros padarinių?" - į „Vakaro žinias" su retoriniu klausimu kreipėsi skaitytoja Monika.
Vienintelis tikslas - pelnas
Paskutinė didesnė audra Lietuvą nusiaubė liepos pabaigoje. Tada tūkstančiai vartotojų buvo likę be elektros, kai kurie - net savaitę ir ilgiau. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius tada pareiškė, kad investicijos į tinklo patikimumą reikštų brangesnę elektrą. Kitaip tariant, jei norime, kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, turime papildomai susimokėti, nors už 2023-iuosius ESO motininė „Ignitis grupė" akcininkams išmokėjo 93 mln. eurų dividendų, mat grynasis jos pelnas pernai augo iki 320,2 mln. eurų!
„Politikai „Igničiui" nustatė kryptį siekti maksimalaus pelno. Pagrindinis būdas - neinvestuoti į tinklus, nes tai brangiai kainuoja. Nieko neinvestuoji, tik imi pinigus. Tačiau tada ateina laikas, kai viskas ima griūti.
Politikai nurodė, „Ignitis" tą ir daro - tesiekia pelno. Prisiminkime, kad 160 mln. eurų, kurie turėjo būti investuoti į tinklus, bet nebuvo investuoti. Valstybės kontrolė konstatavo, kad tinklų nusidėvėjimas yra tragiškas", - „Vakaro žinioms" sakė V.Ąžuolas.
Susimokėkite papildomai!
„Vakaro žinios" primena vieną iš esminių pernai Valstybės kontrolės atlikto audito išvadų: „Auditorių teigimu, elektros energetikos infrastruktūros būkle ir teikiamų paslaugų kokybe turėtų būti rūpinamasi labiau. Šiuo metu daugiau nei pusė elektros energijos skirstomųjų tinklų oro linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų".
„Kas atsitinka toliau? Kuo toliau, tuo tinklai - blogesnės būklės. Be to, ESO brigados neturi specialios technikos, kuri galėtų išrauti nulūžusius stulpus ir juos pakeisti naujais. Samdosi techniką iš privačių įmonių. Sako, kad sukūrė naujų brigadų. Tačiau tai nereiškia, kad tose brigadose atsirado specialios įrangos, kurios pagalba galima nenuomojant privačios įrangos sutvarkyti nutrūkusius laidus. Brigados nėra aprūpintos įranga. Kiekvienam gedimui įvykus ji turi laukti, kad kažkas atvažiuotų iš už šimto kilometrų. Čia tas pats, jei ugniagesys atvažiuotų su gaisrine mašina ir aiškintų, kad vandenį turi pristatyti privatininkas", - palygino Seimo narys.
Senos bėdos
Pasak V.Ąžuolo, bėdos prasidėjo prieš maždaug 15 metų, kai buvo nuspręsta įkurti LEO LT: „Tada buvo siekiama iš mūsų išsiurbti kuo daugiau pelno, todėl ir prasidėjo bet kokio turto išpardavinėjimas bei darbuotojų atleidinėjimas. ESO dabar gali teisintis, kad pastaruoju metu didina darbuotojų skaičių ar net pradeda pirkti techniką, tačiau lyginant su tuo, kas buvo prieš LEO LT istoriją, tai situacija ir dabar yra gerokai baisesnė".
„Kai mes, Seimo komisija, lankėmės „Litgrid", pastarosios įmonės vado Roko Masiulio paklausiau, kas būtų, jei pas mus, kaip Ukrainoje, transformatorinės nuolat dėl dronų atakų degtų. Jis neslėpė, kad liktume be elektros.
O kodėl ukrainiečiai, nepaisant atakų, vis lieka su elektra? Nes brigadų neišnaikino, nieko neišpardavė.
O mes pasmerkti ne tik po dronų atakų, bet ir po bet kokios audros ilgam likti be elektros", - konstatavo V.Ąžuolas.
Ant vartotojų pečių
Jis penkiuose rajonuose kalbėjosi su ESO darbuotojais.
„Penkiuose rajonuose paklausiau ESO darbuotojų, ar turi įrangą, jei reikėtų pakeisti nulūžusį stulpą. Atsakė, kad neturi. Tačiau atsakė anonimiškai, nes pasirašė pasižadėjimą problemų nekelti į viešumą, o pasižadėjimo nevykdymas reikštų atleidimą iš darbo. ESO išpardavė turtą, atleido darbuotojus. Viename rajone iš 50 darbuotojų liko 4. Dabar ten darbuotojai glaudžiasi transformatorinėje, turi tik džipą, su kuriuo gali kopėčias atsivežti bei krūvelę laidų. Net bokštelis, kuris pakelia prie laidų, yra nuomotas.
O kas juokingiausia - pakeisti nuvirtusį stulpą reikalingas traktorius su keltuvu. ESO net ir tokią įrangą yra išpardavęs, todėl ją samdo iš privatininkų už didžiulę kainą.
Pavyzdys: Mažeikiuose nugriuvo stulpas, tai samdo techniką iš Klaipėdos. O jei ir Klaipėdoje stulpas nugriuvo, tai į Mažeikius neatvažiuoja, kol Klaipėdoje nesutvarkyta. Stulpo pakeitimas kainuoja 2-3 tūkst. eurų, kai, turint savą įrangą, tekainuotų kelis šimtus eurų", - stulbo V.Ąžuolas.
„Po žeme sugedo kabelis, tai ESO net neturi ekskavatoriuko atsikasti iki kabelio. Skelbiamas konkursas, kurį laimi šio verslo „rykliai" ir jie atvažiuoja iš už 100 kilometrų tą kabelį pakeisti. Prisimenate gaisrinių kopėčių istoriją, kurią „prasuko" konservatoriai, kai kopėčios būdavo nuomojamos už 4 kartus didesnę kainą, nei tos kopėčios kainuoja? Tai ESO iki šiol taip elgiasi masiškai.
Sako, kad kadaise uždirbo daug pinigų. Kaip neuždirbsi bent laikinai, kai viską išpardavė ir už tai gavo pinigų? O dabar reikia nuomotis techniką ir sąnaudas apmoka vartotojai", - teigė V.Ąžuolas.
Viskas puiku
Per kelias dienas „Vakaro žinios" sulaukė ir ESO atstovės ryšiams su visuomene Rasos Juodkienės komentaro.
„ESO veiklą organizuoja taip, kad ji būtų efektyvi ir atitiktų aukštus reguliuotojo nustatytus kokybinius rodiklius. Šiuo metu ESO turi 275 šalyje veikiančias brigadas, taip pat operatorius yra pasirašęs 64 sutartis elektros tinklo rangos darbams vykdytisutarčių su rangovais, kurių veiklos zonos apima visą Lietuvą ir visa šalies teritorija yra padengiama tiek įprastomis, tiek ekstremaliomis sąlygomis.
Reikėtų pažymėti, kad pastaraisiais metais ESO investicijos į tinklo modernizavimą bei kitas priemones smarkiai augo: pvz., nuo 2020 m. investicijos padidėjo beveik 3 kartus iki maždaug 325 mln. eurų 2023 m.
ESO brigadų skaičius per pastaruosius dvejus metus padidėjo beveik 20 proc. Siekiant užtikrinti sklandų elektros tiekimą ir tinklo priežiūrą, yra mobilizuojami visi šalies pajėgumai, esant reikalui, pasitelkiami rangovai. Svarbu pastebėti, kad energetikos specialistų stygius sektoriuje jaučiamas ne tik Lietuvoje - tai visos Europos tendencija, o užtikrinti specialistų pamainą siekiama pasitelkiant specialias programas ir priemones", - teigė R.Juodkienė.
Neįtikino
„Įdomus požiūris. Viską prieš keliolika metų išparduodi, daugybę darbuotojų atleidi, po to pastaraisiais metais kažką nuperki ir priimi kelis darbuotojus. Ir tai reiškia, kad darbuotojų skaičius auga? Auga, bet tik ne lyginant su laikotarpiu, kai jie masiškai buvo atleidinėjami", - konstatavo V.Ąžuolas.
