Kalinių „atostogos“ - daugiau naudos ar rizikos?

Tačiau kai kurie pozityviausiai įvertinti nuteistieji per „atostogas" prisidirba, o tuomet kyla diskusijos, ar laisvės atėmimo bausmės atlikimas netapo per daug liberalus.

Neša kvaišalus, „gastroliuoja"

Nuteisė nemažai laiko kalėti, o po metų kaimynai negali patikėti savo akimis, kai savaitgalį pamato kalinį, vaikštinėjantį po parduotuvę. Panašiai atsitiko, pavyzdžiui, garsiojoje „MG Baltic" politinės korupcijos byloje, kurioje 2023 m. rudenį daugiau nei 4 metams nuteistas kalėti buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys jau kurį laiką gali trumpam įkvėpti laisvės oro. Kaip ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kuriam skirtas laisvės atėmimas 5,5 metams.

Įstatymu įtvirtinta galimybė pozityviausiai įvertintiems nuteistiesiems trumpam palikti bausmės atlikimo vietą ypač sukelia bangas, jeigu jie „per atostogas" prisidirba. Štai neseniai Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) informavo, kad buvo sulaikytas Alytaus kalėjime atviro tipo sąlygomis bausmę atliekantis vyras. Kaune jis galimai platino kvaišalus. Nuteistasis buvo nurodęs, kad savo namuose vykdo individualią veiklą, ten vykdavo ir į trumpalaikes išvykas savaitgaliais. Pareigūnai jo gyvenamojoje vietoje rado paketus su galimai kvaišalais ir kt.

Be to, kaip tvirtina LKT, padaugėjo bandymų po „atostogų" parsinešti į kalėjimus kvaišalų. Gan dažnai nuskamba pranešimai apie „gastroliuojančius" nuteistuosius ir kt.

Plačiau atvėrė duris „geručiams"

Iki 2022 m., kai įsigaliojo Bausmių vykdymo kodekso redakcija (vėliau redaguota), trumpalaikes išvykas į namus Lietuvoje galėjo gauti pataisos įstaigose ne tik lengvosios, bet ir paprastosios grupės sąlygomis laikomi ir atlikę ne mažiau kaip pusę bausmės nuteistieji. Jie galėjo išvykti į namus trims paroms kartą per 3 mėnesius. Kaip tvirtinama, paprastoje grupėje bausmę atlieka maždaug 70 proc. kalinių. Leidimą vykti į namus duodavo pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį, į tai, kokia bausmės dalis atlikta. Pasak specialistų, nebuvo aiškiai numatyta, kokius kitus kriterijus nuteistasis turi atitikti.

Pagal naujausią įstatymo redakciją, įsigaliojusią 2023 m., bei pernykščiais smulkiais pakeitimais, tik pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu - iki dešimties parų išvykti be palydos.

Tačiau jie turi atitikti visas šias sąlygas: nusikalstamo elgesio rizika - žema arba vidutinė, nustatyta pažanga; yra atlikę minimalią bausmės dalį; neturi nuobaudų ar poveikio priemonių; užsiima pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius.

Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus suteikiamos „atostogos", yra: pusmetis tiems nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų kalėjimo; vieni metai, kai bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 10 metų, dveji metai, kai bausmė viršija 10 metų.

Pavyzdžiui, atlikusiems minimalią bausmės dalį kaliniams, kuriems bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 10-ies, išvykti į namus leidžiama kartą per tris mėnesius, o atlikus pusę bausmės - kartą per du mėnesius, atlikus du trečdalius bausmės - du kartus per mėnesį.

Įvykdo ir nusikaltimų

Kaip „Vakaro žinioms" komentavo LKT, Lietuvoje bausmių vykdymas sudarytas taip, kad, jeigu nuteistasis keičia savo elgesį, tai įkalinimo sąlygos jam švelnėja: „Trumpalaikės išvykos turi tiek teigiamų aspektų, tiek tam tikrų rizikų. Jos prisideda prie nuteistųjų palaipsniui vykstančios integracijos į visuomenę, padeda palaikyti ryšius su artimaisiais, skatina savarankiškumą ir kasdienių įgūdžių ugdymą. Kita vertus, pasitaiko tam tikrų pažeidimų, negrįžimų laiku, kai kuriais atvejais - ir naujų nusikalstamų veikų."

Anot LKT, stebima tendencija, kad nuteistųjų elgesys pasikeitė į pozityviąją pusę, nes šios išvykos tapo stipria motyvacija pokyčiui, santykio su artimaisiais atstatymas dažnu atveju skatina daugiau nenusikalsti.

Komentare pažymima, jog nuteistieji į išvykas į namus išleidžiami nepriklausomai nuo jų įvykdyto nusikaltimo rūšies. Tačiau „atostogos" nesuteikiamos įkalintiesiems iki gyvos galvos, pavojingiems recidyvistams, ribotai pakaltinamiems; sergantiesiems pavojingomis ligomis, kurios plinta ore lašeliniu būdu.

Kviečia baigti liberalizaciją

Pravieniškių kalėjime tarnaujančio Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko manymu, kalinių „atostogų" negali būti.

„Man tai - nesuprantama. Kalbu ne kaip pareigūnas, o kaip pilietis. Manau, daug žmonių tą poziciją palaikytų. Nuteistajam bausmę skiria teismas. Ją privaloma atlikti. Čia ne kokia tarnyba, už kurios pavyzdingą atlikimą galima skirti atostogų. Juk atliekama bausmė už žalą, smurtą, reketą ar žmogžudystę. Manau, kad mes kiek prasilenkiame su tam tikromis ribomis.

Aišku, bausmė gali būti sušvelninta - išleidžiama į laisvę anksčiau laiko lygtinai už tinkamą elgesį. Jei nuteistasis vėl paslysta, tai turėtų „atsėdėti iki skambučio", kaip būdavo senais laikais", - „Vakaro žinioms" svarstė jis.

Pasak K.Pauliuko, dėl vieno kito išleisto į namus ir nusižengusio nuteistojo negalime kaltinti visų, bet tai - degutas bausmių vykdymo sistemoje. Jis klausė, ar viskas normalu, jei galima leisti namo, pavyzdžiui, nuteistąjį už žmogžudystę, mažamečių tvirkinimą ir pan.:

„Ar tai integracija į visuomenę? Integruokime nepilnamečius, kol dar tai galima padaryti."

Pareigūnų profsąjungos lyderis atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistieji iki gyvos galvos siekia terminuoto laisvės atėmimo, o pavykus po kelerių metų atsiveria galimybė išvykti į atvirą koloniją, iš ten - pasisvečiuoti namuose.

„Visuomenė turi pasakyti politikams, kad privalo būti tvarka Lietuvoje, baikite savo liberalizaciją - bausmės atlikimo vieta nėra poilsio namai", - kalbėjo K.Pauliukas.

Tikslas - socialinė integracija

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas „Vakaro žinioms" pabrėžė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas nėra „atsėdėjimas", o - socialinė integracija.

„Viena iš priemonių yra progresyvaus bausmės atlikimo principas - jei nuteistas asmuo elgiasi tinkamai, jam turi būti suteikiama vis daugiau galimybių išeiti į laisvę.

Neįmanoma išmokti tinkamai gyventi laisvėje, gyvenant nelaisvėje. Tam yra pirmiausia numatytos trumpalaikės išvykos, atviras kalinimas, pusiaukelės namai, lygtinis paleidimas. Iki lygtinio paleidimo yra prasminga suteikti trumpalaikes išvykas. Tyrimai rodo, kad kompleksiškai taikomas kalinimo atvėrimas lemia mažesnį nusikalstamo elgesio kartotinumą", - komentavo jis.

Įvykiai nuskamba

Pasak kriminologo, statistika rodo, kad dažniausiai suteikiama trumpalaikė išvyka trims paroms į namus. Ji pernai buvo suteikta 2,2 tūkst. atvejų - du kartus rečiau nei 2023 m. (4,5 tūkst.), taip pat pusantro karto rečiau nei 2022 m. (3,2 tūkst.).

„Dėl išvykų niekas nebuvo liberalizuota, bet atvirkščiai sugriežtinta - turint tikslą, kad nuteistieji siektų pirmiausia būti perkelti į lengvąją grupę. Išvykos kitais pagrindais (pavyzdžiui, dėl namuose nutikusios nelaimės) yra suteikiamos daug rečiau. Taip pat keli šimtai nuteistųjų turi teisę nuolat dirbti arba mokytis laisvėje dienos metu. Nežinau tikslios statistikos, kiek išleistų trumpalaikių išvykų nuteistųjų pažeidžia nustatytą tvarką. Bet tokie atvejai yra labai reti, beveik visi jie nuskamba medijose, kurios nerašo apie tūkstančius atvejų, kai ši tvarka nėra pažeidžiama", - aiškino G.Sakalauskas.

Jis pažymėjo, kad absoliuti dauguma nuteistųjų išvykas vertina ir žino, kad pažeidę sąlygas tokią teisę praras mažiausiai metams: „Reikia suprasti paprastą dalyką, kad beveik visi kaliniai vėliau ar anksčiau išeis į laisvę. Yra prasminga šį išėjimą į laisvę organizuoti palaipsniui ir nuosekliai, o lygtinis paleidimas yra paskutinis etapas."

Lietuvos kalėjimų tarnyba:

2024 m. įkalinti asmenys - 4539, iš jų - arešto bausme - 203; terminuotu laisvės atėmimu ir iki gyvos galvos - 3815; suimtųjų - 514.

2012 m. buvo 9906, o 2022 m. - 5062 įkalinti asmenys.

2024 m. kalėjime laikyti 169 užsieniečiai - iš jų 28 proc. Ukrainos, 18 proc. Rusijos, 8 proc. Baltarusijos, 7 proc. Latvijos, 39 proc. kitų šalių piliečiai.

Bendras kalėjimų užimtumas - 69 proc.