Klaipėdos r. vasario 10 d. gesindamas gaisrą medžio apdirbimo įmonėje žuvo ugniagesys. Pasipylė politikų užuojautos žuvusiojo artimiesiems. Ar išrinktieji jau pamiršo, jog dar pernai gegužę ugniagesių atstovai pikete trimitavo, kad verkiant trūksta ugniagesių, finansavimo, nes pareigūnai dažnai priversti rizikuoti dėl paprasčiausio pajėgų stygiaus.
Žmonių skaičius - šokiruojantis
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius „Vakaro žinioms" prisipažino, kad su sąjungos nariais ne kartą diskutavo, nejau turi įvykti žūtis, kad politikai pagaliau prabustų ir pamatytų realybę, kokiomis sąlygomis dirba ugniagesiai.
Realybė tokia, kad Lietuvoje trūksta apie 1000 ugniagesių gelbėtojų. Pasak M.Gerasimovičiaus, be finansavimo neįmanoma sukomplektuoti ugniagesių, įsteigti etatų ir juos užpildyti.
„2025 metams papildomai skirtas finansavimas paruošti 50 ugniagesių per metus. Tai apie ką mes kalbame? Jeigu dėl sveikatos ir kitų priežasčių per metus iš tarnybos išeina iki 100-o. Bet yra ir darbdavio atsakomybė, nes jis privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Žinant, kad ugniagesių trūksta, kad atvažiuoja į gaisrą, tarkime, ne 9, o 5-6 ugniagesiai, turi būti numatytos veiksmų sekos, kaip elgtis tokioje situacijoje, - kalbėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas. - Nežinau to tragiško įvykio aplinkybių, tačiau turiu įtarimą, kad atvyko mažiau nei turėjo būti pagal standartą, ko gero, nebuvo saugumo postininko. Čia mano toks spėjimas. Jeigu 5-6 pareigūnai turi atlikti darbų už 9, faktas, kad ir krūvis gerokai didesnis, atsiranda ne tik klaidų, bet ir susižalojimo tikimybė. Čia ne tas pats, kaip kabinete pavaduoti kitą kolegą. Dirbant įvykiuose, gaisruose, atliekant gelbėjimo darbus, labai svarbu viską atlikti greitai, tiksliai, preciziškai."
Svarbūs objektai (tokie kaip ugdymo įstaigos, gamyklos, religiniai objektai, Seimas ir pan.) turi įvykio likvidavimo planus, į tokius objektus automatiškai siunčiamos didesnės pajėgos. Jeigu iš anksto nėra informacijos apie įvykį, situaciją vietoje įvertina gelbėjimo darbų vadovas ir sprendžia, ar reikia daugiau pajėgų. Įvykio lygis matuojamas vadinamaisiais PIN (pajėgų išsiuntimo numeris; nuo 0 iki 5, kuo aukštesnis numeris, tuo daugiau pajėgų).
„Pinai" skaičiuojami autocisternomis, tačiau, anot M.Gerasimovičiaus, nėra įvertinama, kiek išvyksta ugniagesių. Pavyzdžiui, 3-ias PIN, išvyksta 6-7 autocisternos, gesinamas didelis ūkinis pastatas, o savivaldybių komandose budi po 1-2 pareigūnus. Jeigu atvažiuoja keturios savivaldybių autocisternos, tai būna viso labo kokie 6-7 žmonės.
Kitaip, kai yra sukarinti pareigūnai, čia vieną skyrių (1 autocisterna) sudaro 3-4 ugniagesiai.
Pašnekovas ironizuoja dažnai skaitantis, kad štai kokį gaisrą gesino 7-8 autocisternos: „O žmonių skaičius - šokiruojantis, įsivaizduokite, kokios 7 autocisternos ir tik 15 ugniagesių. Būna ir tokių atvejų."
Reikia keisti sisteminį požiūrį
M.Gerasimovičius tikino, jog tiek Vyriausybė, tiek Vidaus reikalų ministerija puikiai žino, kad ugniagesių trūksta, tačiau iki šiol nėra tvarkos, kaip dirbti ugniagesių stygiaus sąlygomis, pavyzdžiui, į gaisrą atvyksta 6, bet ne 9 ugniagesiai. „Tai gal visai neiti į vidų, neieškoti ir negelbėti žmonių? - ironizavo pareigūnas. - Kokių taktikų imtis, nėra nustatyta, nes skaičiuojama pagal visiško pajėgų užtikrinimo modelį. Yra taktinės galimybės, kokius veiksmus skyrius iš 4 žmonių gali atlikti. Gesinti aukštyje, su aparatais, kiek paduoti gesinimo švirkštų nuo žemės. Bet jeigu skyrius yra ne 4, o 2 žmonės, tai automatiškai kai kurių dalykų pagal darbų saugą negali atlikti. Ir į tai nėra atsižvelgta. Ir toje spaudos konferencijoje (dėl ugniagesio žūties, - aut. past.) buvo pasakyta, kad algoritmai veikia, bet jie veikia visai sudėčiai. Bet jei atvažiuoji ne visos sudėties, tai tie algoritmai neveikia, štai kur problema."
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas neabejoja, kad būtina keisti sisteminį požiūrį, numatyti papildomą finansavimą ugniagesių komplektavimui, - tą minėta sąjunga ir siūlė praėjusiai Vyriausybei. Pasak pašnekovo, skiriant 3 mln. eurų per metus, per 5-6 metus ugniagesių skaičius galėtų išaugti.
„Taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turėtų atlikti darbus, susijusius su darbų sauga. O priemonių užtenka, kai kada net netelpa viskas. Didžiausias trūkumas - pačių ugniagesių", - tvirtino M.Gerasimovičius.
Klausimas apie batus, atsakymas - apie ratus
„Vakaro žinios" prašė Vidaus reikalų ministerijos ministro ar viceministro politinio komentaro, ką VRM ruošiasi daryti?
„Pareigūnai dažnai susiduria su pavojais - tai neišvengiama šios profesijos dalis, tačiau daroma viskas, kad jie būtų saugūs. <...>
Pastaraisiais metais finansavimas PAGD nuolat augo, buvo atnaujintas tarnybinių automobilių parkas. Šiandien ugniagesiai gelbėtojai turi būtinas, oriam darbui tinkamas priemones, yra atnaujinta įranga, o įsigijus beveik 80 naujų autocisternų gaisrinės technikos parkas atnaujintas neatpažįstamai", - sakė VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Akcentuota, kad per trejus metus PAGD finansavimas išaugo 28 mln. eurų.
Iki 2021 m. daugiau kaip 40 proc. gaisrų gesinimui ir gelbėjimo darbams skirtų autocisternų automobilių parke buvo senesnės nei 15 metų, o ketvirtadalis - sovietmečio palikimas.
„Savivaldybėms deleguotos priešgaisrinės saugos funkcijos finansavimas pernai siekė 48 mln. eurų. Per pastaruosius 5 metus savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms finansavimas padidėjo 18 mln. eurų. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandų aprūpinimas priklauso ir nuo pačių savivaldybių indėlio bei finansavimo.
Šiuo metu šalyje yra 267 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandos, valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų - 93, - informavo M.Bajarūnas. - VRM ir toliau rūpinsis ugniagesių ir kitų vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių statutinių pareigūnų gerove ir tinkamomis darbo sąlygomis, o civilinė sauga išlieka vienu svarbiausių prioritetų."
Kreipėsi į prokurorę
Po ugniagesio žūties Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga dėl galimų darbo saugos pažeidimų kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
Kaip nurodoma profsąjungos pranešime, darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, ugniagesiai negali būti verčiami rizikuoti savo gyvybe dėl sisteminių spragų.
Interviu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Dainiumi GAIŽAUSKU:
- Ugniagesių atstovai nuolat kalba apie pareigūnų, finansavimo stygių.
- Apie tas problemas kalbama metų metus. Ir ne tik ugniagesiai. Visi pareigūnai susirenka ir sako: vieną kartą atsisukite, valdžia, į vidaus saugumą. Dabar rūpinamasi išorės saugumu, - tai labai svarbu. Bet užmirštame vidaus saugumą. Išeina orinis pyragėlis, iš išorės atrodo kietas, paspausi, pokšt ir sutrūks. Priešgaisrinė sistema rodo, kad laivas buvo pasuktas verslo kryptimi, t. y. viską mažinti, optimizuoti. Tai maksimalaus vidaus saugumo neužtikrina.
Kad ir dėl policijos - mažino, stambino, ir tą darė Požėla kartu su konservatoriais. Iš rajonų į apskritis perkėlė kriminalinę policiją. Iš apskričių dar norima į didesnes nueiti... Visi už galvos susiėmę, nes patruliuoja, pavyzdžiui, du pareigūnai baisinėje teritorijoje. Tai kol atvažiuos kiti, niekas nepadės.
Mes jau sustabdėme reformą. Žmonių saugumui užtikrinti reikalingas žmogus. Tas pats ir dėl priešgaisrinės sistemos, ir kitų tarnybų. Gaisrininkai sako matantys grėsmę, kad priešgaisrinėje sistemoje lygiai taip pat daroma - susimažinsime, optimizuosime. Dėl to jie ir protestuodavo, kad atlyginimai maži ir taip toliau.
Policijoje irgi būdavo maksimalus sumažėjimas. Užuot į tarnybą atėję 800 žmonių per metus, ateidavo po 100-200 žmonių. Rodos, tiek pinigų, o kažkas neveikia. Ir kas išėjo? Policijos generalinis komisaras, kuris turėjo gauti pylos (esą už neefektyvų valdymą, - aut. past.), paskirtas PAGD vadovu... Tikėjomės, kad su nauja valdžia kažkas pasikeis, bet kai pamatėme, kad net vadus sukeitė pirma laiko... Taigi Požėlai dar nebuvo pasibaigęs terminas, kada jis turėjo baigti tarnybą, o jau buvo pervestas tapti PAGD generolu. Dabar visi nuogąstauja, ko gero, vėl optimizuosis, stambinsis.
Kol kas jokių prošvaisčių nėra. Vadinasi, reikia susėsti prie stalo ir kalbėtis, kaip mes peržiūrėsime vidaus saugumo klausimus. Bet naujas VRM ministras atsineša tuos pačius Bilotaitės projektus, planus, šiek tiek „pakosmetintus". Ir sako, nespėjo ministras susirinkti savo komandos. Likę skyrių vadovai vėl pateikė tą patį, tik pakeitę pavadinimus.
- Kur priežastis, kad nesiimama finansuoti, parengti daugiau ugniagesių, nėra pinigų?
- Jeigu valstybė išsikelia prioritetą, sukasi per galvą ir randa. Kalbu apie gynybą, - 5-6 proc. nuo BVP, burbt, pasakė. Ir visi sukasi, ieško pinigų. Ir, neabejoju, ras. Tai palaukite, o vidaus saugumas, paprasto žmogaus?!
Ir pensijoms atsirado pinigų, sustabdėme įvairiausius projektus, programas, kurios velniai žino, kur teka. Žinote, kiek būna prikurta visokių lesyklėlių? Šįkart vėl reikia audito...
Tokios nelaimės parodo - žmonių trūksta.
- Nejau turi užsidegti kokio politiko brangus turtas, kad pamatytų, kas kaip?
- Tai dar žiūrint kokio politiko, jei iš valdančiosios - tai gal sureaguos. Kas pas mus dabar svarbiausi? Įtakotukai? Tai jeigu pasipiltų iš tokio, kuris tiktų visoms politinėms jėgoms, štai tada būtų...