Lietuva su užsienio studentais nekariaus

Pasirodo, pas mus niekas jokių draudimų įtvirtinti nesirengia, o universitetai užsieniečius mielai priima, nes tai jiems - aukso gysla.

Net ir Lietuvoje studijuojantys ukrainiečiai nuo šiemet jau turi patys susimokėti už studijas, anksčiau už juos mokėjo valstybė.

Stiprus smūgis

Harvardą užplūdo užsienio studentų prašymai perkelti juos į kitas švietimo įstaigas, JAV prezidento D.Trampo administracijai siekiant uždrausti šiam universitetui priiminėti studentus iš kitų šalių. Tiesa, šis sprendimas apskųstas teismui. Universiteto duomenimis, 2024-2025 mokslo metais užsieniečiai sudarė daugiau nei 27 proc. visų į Harvardą įstojusių studentų.

Kovą D.Trampo administracija paskelbė, kad jos antisemitizmo darbo grupė peržiūrės daugiau kaip 255 mln. dolerių (daugiau nei 224 mln. eurų) vertės sutartis ir 8,7 mlrd. dolerių (7,65 mlrd. eurų) vertės daugiametes dotacijas, sudarytas tarp federalinės vyriausybės, Harvardo ir jo filialų, „siekdama priversti instituciją keistis", turėdama omenyje vykusius protestus dėl Izraelio ir karo Gazos Ruože. Balandžio 11 dieną D.Trampo administracija apkaltino universitetą, kad šis neužtikrina studentų pilietinių teisių, taip pat žydų ir apskritai proizraelietiškų studentų saugumo, o studentų miesteliuose veši antisemitizmas.

Harvardo universitetas - labiausiai besipriešinantis iš maždaug dešimties universitetų, kuriuos pastaraisiais mėnesiais aplankė D.Trampo antisemitizmo darbo grupė. JAV prezidento administracija reikalauja, kad Harvardas iš esmės keistų savo valdymo, priėmimo ir net įdarbinimo praktikas, pasak darbo grupės, tai būtina dėl kovos su antisemitizmu universitetuose.

Ukrainiečių neberemiame

Kokia gi studentų iš užsienio situacija Lietuvoje? Lietuvos universitetų rektorių konferencijos generalinis sekretorius prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas „Vakaro žinioms" dėstė, kad Lietuvos universitetuose sistema visiškai kitokia nei JAV.

„Amerikoje dalis universitetų dotuojami iš valstybės biudžeto, kad gabiausi studentai galėtų studijuoti nemokamai - nesvarbu, užsieniečiai ar amerikiečiai. Lietuvoje į valstybės finansuojamas vietas nuo vasaros užsieniečiai pretenduoti nebegali. Tik kai prasidėjo karas Ukrainoje ir iš Ukrainos ėmė masiškai bėgti žmonės, ukrainiečiai buvo subsidijuojami iš mūsų valstybės biudžeto - būdavo padengiama visa studijų kaina. Savo ruožtu universitetai iš savų biudžetų kitaip remdavo ukrainiečius, pavyzdžiui, skirdavo stipendijas. Taip pat universitetai iš savo biudžetų remia lietuvius studentus su negalia, našlaičius. Kaip remia, apibendrinti negalima, nes kiekvienas universitetas turi autonomiją ir vykdo savą politiką. Vieni skiria stipendijas, kiti suteikia galimybę nemokamai gyventi bendrabutyje ir t.t.

Ukrainiečiams jokių valstybinių subsidijų nebeliko. Dabar arba universitetai paremia iš savų biudžetų, arba jie patys turi už viską susimokėti. Iki šios vasaros valstybė padengdavo visą studijų kainą", - pasakojo K.Kriščiūnas.

„Pigiausi" - krepšinio treneriai

Pasak K.Kriščiūno, valstybė iš užsieniečių remdavo išimtinai tik ukrainiečius. Universitetai savo ruožtu užsieniečius remia atsižvelgdami ne į jų kilmės šalį, o į pažangumą. Taip pat, kaip ir lietuviai, turintys neįgalumą bei našlaičio statusą, remiami ir tokį pat statusą turintys užsieniečiai.

Beje, kaip teigė profesorius, studijų kainos užsieniečiams yra keliais procentais didesnės nei lietuviams, tačiau konkrečių skaičių negalėjo pateikti, nes kainos kiekviename universitete skiriasi. Tačiau esą brangiausios yra odontologijos studijos - apie 12 tūkst. eurų per metus. Medicinos studijos kainuoja apie 10 tūkst. eurų metams. Tačiau yra ir 3 tūkst. eurų tekainuojančių studijų.

Pavyzdžiui, tiek pernai teko susimokėti Kauno technologijos universiteto verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės, ekonomikos, politikos mokslų, komunikacijos, lingvistikos krypčių studentams.

Įdomu, kad krepšinio šalimi besivadinančioje Lietuvoje pati pigiausia studijų programa Lietuvos sporto universitete - krepšinio treniravimas ir valdymas (2000 eurų už mokslo metus).

Užsieniečių padaugėjo 10 kartų

Valstybės duomenų agentūra skelbia tik 2023 m. skaičius. Tada šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 9,4 tūkst. užsienio piliečių, tai - 13,2 proc. visų universitetų studentų. Kolegijose visą studijų programą studijavo 1 107 studentai užsieniečiai.

Daugiau nei trečdalis (36,8 proc.) aukštosiose mokyklose studijuojančių užsieniečių buvo Europos šalių piliečiai, daugiau kaip trečdalis (33,8 proc.) studijuoti atvyko iš Azijos šalių, ypač daug - iš Indijos.

Per 10 metų studijas Lietuvoje pasirinkusių užsieniečių padaugėjo 10 kartų. Plečiasi ir jų geografija - yra studentų iš tokių šalių, kaip Gvatemala, Australija, Ruanda ir kt.

Ypač gausios užsieniečių gretos medicinos studijų programose. Tačiau baigus studijas norinčiųjų likti Lietuvoje - vos keli procentai. Įsidarbinti labiausiai trukdo kalbos barjeras.

Paneigė mitą

„Reikia akcentuoti, kad užsieniečiai iš lietuvių nemokamų studijų vietų neatima. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suskaičiuoja valstybės finansuojamas vietas ir skiria pinigų. Taškas. Užsieniečiai į jas nepretenduoja. Tačiau universitetai suinteresuoti priimti kuo daugiau užsieniečių į mokamas vietas, nes, kaip minėjau, jiems ir kainos didesnės, ir atvažiuoja tie, kurie pajėgūs susimokėti. Universitetams tai - papildomas pajamų šaltinis. Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad gabiems užsieniečiams kai kurie universitetai skiria stipendijas - 3-4 kartus didesnes nei bazinės stipendijos", - reziumavo prof. K.Kriščiūnas.

Komentuoja politologas Kęstutis GIRNIUS:

Neseniai JAV lankęsis Lietuvos politologas K.Girnius „Vakaro žinioms" sakė neabejojantis, kad Harvardo universitetas nepasiduos D.Trampo spaudimui.

„Aišku, dėl bylinėjimosi teismuose universitetas nukentės, nes iš keršto valstybinis finansavimas vis tiek bus sumažintas, bet nukentės dėl gero reikalo. Harvardą D.Trampas užsipuolė, nes tai - seniausias, žinomiausias ir turtingiausias universitetas. Kai D.Trampas kitiems universitetams įvairius neteisėtus reikalavimus primetė, kai kurie jų, kaip Kolumbijos, su reikalavimais sutiko. Harvardas - ne. Tai labai supykdė D.Trampą, manantį, jog visi privalo šokti pagal jo dūdą.

Antisemitizmas - tik pretekstas, nes jo JAV universitetuose beveik nėra. Kaip tik žydų studentų procentas prestižiniuose universitetuose yra labai aukštas. O, pavyzdžiui, dėstytojų žydų Harvarde yra daugiau nei ketvirtadalis. Tačiau reikia atskirti antisemitizmą nuo protestų universitetuose prieš Izraelio vykdomus karo nusikaltimus Gazos Ruože. Protestai tikrai nėra antisemitizmas. Todėl dabar D.Trampas sugalvojo kitą pretekstą - esą Harvardo universitetas diskriminuoja vyrus, ypač baltaodžius ir heteroseksualius. Taigi dabar universitetas jau kaltinamas nebe antisemitizmu, o kaip skriaudžiantis baltuosius, kurie nėra gėjai", - teigė K.Girnius.

Politologas įsitikinęs, kad D.Trampas įsijautė į pasaulio imperatoriaus vaidmenį. „Jis visus nori šokdinti. Pasižiūrėkime į muitų tarifus, kuriuos nori pritaikyti pasauliui. Jei jis kažko užsimano, visi turi paklusti. Įsivaizduoja esąs pasaulio imperatorius, ko tikrai nėra. Todėl mano, kad visi amerikiečiai turi būti D.Trampo šalininkai. O jei tokie nėra - reikia juos bausti", - akcentavo K.Girnius.

Pasak jo, Harvardo universiteto studentai nemoka už mokslą, jei jų tėvai uždirba mažiau nei 200 tūkst. JAV dolerių per metus. Bet tai galioja tik amerikiečiams. Dauguma užsieniečių, išskyrus pačius pažangiausius, turi mokėti, o kai kurios studijos kainuoja apie 100 tūkst. JAV dolerių per metus.