Nors premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad Lietuva be imigracijos neišsivers, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė toliau laikosi nuomonės, kurią reikšdavo ir vadovaudama profsąjungoms: imigracija turi būti kontroliuojama, negalima leisti įsivežti pigios darbo jėgos tik todėl, kad ji pigesnė. Taip pat ji sako, kad 2025 m. žmonių socialinėje srityje laukia nemažai malonių staigmenų.
G.Paluckas, LRT kalbėdamas apie demografines problemas (ir ypač apie mažą gimstamumą), kurios kelia daug sunkumų darbo rinkoje, pareiškė, kad gimstamumo didėjimo galima siekti įvairiomis priemonėmis.
Tokiomis, kaip darželių prieinamumas, daugiau popamokinės veiklos vaikams, lankstesnis tėvų darbo grafikas, pagalba šeimai atsitikus nelaimei ir pan. Tačiau esą taip situaciją galima tik šiek tiek pagerinti.
Darbo jėgos trūkumą kiek kompensuotų tolesnis pensinio amžiaus vėlinimas, tačiau premjeras šiai priemonei lyg ir nebūtų linkęs pritarti, mat pastebi, kad ne kiekvienas senatvėje galėtų dirbti dėl sveikatos. Remdamasis mokslininkų teiginiais, kad per ateinančius 5-7 m. darbo rinką paliks apie 120-150 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, jis sako, kad būtina diegti technologijas, kurios iš dalies galėtų pakeisti žmogų.
Tačiau akcentuoja, kad vis tiek be imigracijos Lietuva neišsivers, tik klausimas, ar ta imigracija bus valdoma.
„Ar tai bus iš kultūriškai artimų šalių? Ar nebus socialinio dempingo, kai žmonės sutinka dirbti už mažesnius atlyginimus? Čia yra iššūkiai, su kuriais reikia susitvarkyti, tačiau imigracija yra reikalinga visiems mums, nes darbo vietų yra, o kas tuos darbus dirbtų, sunkiai surandame", - sakė G.Paluckas.
- Kai vadovavote Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, visada pasisakydavote prieš verslininkų ir kai kurių politikų poziciją, jog į Lietuvos darbo rinką reikia vežti pigią darbo jėgą. Dabar premjeras G.Paluckas prakalbo, kad Lietuva be imigracijos sunkiai išsivers. Toliau ginsite savo poziciją ar turėsite derinti ją prie ministro pirmininko pozicijos? - „Vakaro žinios" klausė parlamentarės, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos RUGINIENĖS.
- Mano pozicija išlieka ta pati. Visada sakiau, kad į burbulą mes turbūt neužsidarysime, kaip Šiaurės Korėja. Turime pakankamai laisvą judėjimą, ypač ES viduje. Žmonės pas mus atvažiuoja ir išvažiuoja, mūsiškiai irgi išvažiuoja.
Bet visada pasisakiau už kontroliuojamą migraciją. Turime turėti mechanizmus tą procesą kontroliuoti. Ir turime nepamiršti kito dalyko: integracijos.
Dabar turime įvairių tipų darbuotojų. Vieni atvažiuoja padirbėti trumpam, todėl jiems integracija nerūpėjo ir nerūpės, nes jie net neplanuoja pasilikti Lietuvoje. Kiti atvažiuoja ilgam. Labai labai svarbu, kad jie integruotųsi. Daug kalbama apie valstybinės kalbos mokėjimą. Bet svarbu ne tik jis. Svarbu, kad žmogus įgautų žinių apie mūsų sistemą, santvarką, tradicijas, pagrindinius teisės aktus, istoriją.
Nesakome konkretaus „ne" imigracijai. Šiems metams turime 25 tūkst. darbuotojų iš užsienio kvotą. Aišku, socialiniai partneriai ją gali persiderėti.
- 25 tūkst. darbuotojų kvota - vien naujai įvežamiems?
- Taip. Ir procesas turi būti kontroliuojamas. Negali būti, kad įsivežu, kiek noriu, kaip noriu, bet kokiomis sąlygomis, bet kur - kaip buvo iki šiol. Tačiau, kaip minėjau, labai svarbi yra ir integracija, kad nesusidarytų savotiški getai ir atvažiavusieji nepradėtų mums primetinėti sąlygų.
- Darbdaviai vežasi ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių trūksta Lietuvoje, bet ir pigią darbo jėgą - atstovus profesijų, kurių pas mus ir taip netrūksta, nes nori sutaupyti algų sąskaita. Tada devalvuojamos mūsiškių algos. Kaip tai bus kontroliuojama?
- Būtent šiuo klausimu ir vyksta sunkios diskusijos. Jei kalbėtume tik apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tai tikrai nebūtų jokių problemų. Juo labiau kad su aukštos kvalifikacijos žmonėmis nėra ir integracinių problemų, jie atvyksta su visai kitokia motyvacija.
Tai - nesulyginami dalykai su tuo, kai atvažiuoja žemos arba vidutinės kvalifikacijos darbuotojai į statybos, transporto ar panašius sektorius. Tada susiduriame su tam tikromis problemomis. Dažnu atveju jie nemoka ne tik lietuvių, bet iš viso jokios užsienio kalbos, išskyrus savąją. Įsivaizduokite, kaip toks žmogus gali integruotis, susižinoti apie savo teises.
Todėl, kad neatvertume durų bet kam (ypač, kai dabar geopolitinė padėtis yra tokia jautri), bet kaip, turi būti aiški migracijos politika.
- Tai gal bus nustatytos taisyklės, kad nebūtų galima įsivežti pigios darbo jėgos, jei turime tos srities darbuotojų ir patys?
- Su kvotomis padaryta darbo pradžia. Ir yra aiškus nurodymas, kad atvežamiems negalima mokėti mažesnės nei vidutinė alga. Teisės aktai yra neblogi, bet jų vykdymas pas mus šlubuoja. Būtent tam vykdymui visus ketverius metus skirsime didelį dėmesį.
- Reikalavimas įvestas tam, kad lietuviai nebūtų išstumti iš darbo rinkos?
- Būtent. Turime tūkstančius darbuotojų Lietuvoje, kurie nėra įdarbinti. Kyla klausimas, kodėl. Juo labiau kad bedarbiams sudarytos puikios sąlygos persikvalifikuoti. Tačiau mūsų darbdaviai iš savų bedarbių nesirenka. Nes gali pigiau atsivežti iš trečiųjų šalių.
- Ne kartą akcentavote, kad profsąjungų dialogas su darbdaviais vyksta sunkiai. Kokie lūkesčiai šiuo klausimu dabar, kai tapote ministre?
- Tikiuosi, kad pavyks pabūti moderatoriumi, stengsiuosi, jog socialiniai partneriai pasiektų tvarių susitarimų. Jei kažkam atrodys, kad įstatymu patvirtintos per mažos kvotos, tai tam ir yra socialiniai partneriai: gal darbdaviai ir profsąjungos susiderės ir dėl kitų skaičių. Aš, kaip ministrė, su džiaugsmu palaiminčiau tokius susitarimus.
- Prieš tapdama parlamentare teigėte, kad reikia žmonėms suteikti galimybę pasitraukti iš pensijų fondų nesulaukus senatvės ir pasiimti pinigus. Inicijuosite atitinkamus projektus? Ir ar visi norintys galėtų atsiimti pinigus?
- Kol kas nenoriu įvardinti konkrečių planų, nes jų turiu kelis. Nenoriu jų nuleisti „iš viršaus", reikia ir su socialiniais partneriais apsitarti, ir su pensijų fondais, ir su Seimo nariais. Tie sprendimai Seime atsiras jau pavasario sesijoje.
Tačiau ką jau dabar galiu pasakyti: Konstitucinis Teismas pasisakė, kad žmonės turi turėti teisę tam tikrais atvejais pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Mes turėsime susitelkti ties diskusija, kokioms priežastims esant bus galima pasitraukti.
Pavyzdžiui, gali būti svarstoma iš pensijų fondų leisti pasitraukti netrukus pensijos amžiaus sulauksiantiems žmonėms, kurie dar turi būsto paskolą.
Pavyzdžiui, jiems liko 10 metų iki pensijos ir jie dar nėra išsimokėję būsto paskolos. Arba jie yra ties ta riba, kuomet negali mokėti į pensinį fondą, nes pajamos sumažėjo - prarado žmogus darbą, bet yra sukaupęs tam tikrą sumą, kuria galėtų išmokėti iki galo savo būsto paskolą.
- Kai kurie politikai siūlo nustatyti, kad iš fondų pasiimtus pinigus būtų galima leisti ne bet kur. Pavyzdžiui, tik laidotuvėms, sunkios ligos gydymui, bet tik jokiu būdu ne kokiam nors pirkiniui. Kokia jūsų nuomonė?
- Pirmiausiai, kaip minėjau, reikėtų numatyti, kokiais atvejais leidžiame išeiti, su kokia suma ir esant kokioms sąlygoms. Tada žmogus pats galės nuspręsti, kur tuos pinigus išleisti, nes tai - jo pinigai.
- O koks jūsų požiūris į automatinį įtraukimą į pensijų kaupimą?
- Tikrai nesu jo fanė. Jį tikrai reikės panaikinti, nes turi būti savanoriška kaupimo sistema. Su automatiniu įtraukimu padaryta didelė žala, nes krito žmonių pasitikėjimas sistema. Jei žmonės buvo įtraukti fiziškai nepadėję parašo, tai atrodo keistai: juk jie nedavė sutikimo.
- Ko žmonės gali gero tikėtis socialinėje srityje šiais metais ir ar nuėjusioji Vyriausybė ne per mažą palikimą naujajai valdžiai paliko?
- Sunku atsakyti, nes mano vadovaujama sritis yra labai plati, susidedanti iš daugybės dalių, ir visoms trūksta finansavimo. Turime nemažai itin jautrių socialinių grupių, kurioms yra gyvybiškai svarbūs paramos mechanizmai. Idėjų, kaip padėti jautriausioms grupėms, pensininkams, kurie nusipelnė gyventi geriau, yra labai daug. Tačiau politikos tęstinumas irgi yra labai svarbus.
2025-aisiais pagrindinis darbas bus susitelkti ties 2026-ųjų biudžetu ir bandyti sudėlioti, kad tiek mūsų vaikai jaustųsi saugūs ir galėtų pasinaudoti jiems priklausančiomis paslaugomis, kad žmonės su negalia jaustųsi oriau, senjorai jaustųsi oriau, kad darbuotojai jaustų, jog jų teisės stiprėja.
- Kitaip tariant, sieksite, kad socialinei apsaugai būtų „atriekta" didesnė biudžeto dalis?
- Taip. Ir ne mažiau svarbus yra teisingesnis, racionalesnis tos dalies paskirstymas: kad pinigai pasiektų kiekvieną, kuriam to reikia.