Prezidentas rodo lygį (nesutariama, aukštą ar itin žemą)

Komentuoja politologas Algis KRUPAVIČIUS:

„Kultūrininkų mitingą prie Prezidentūros vertinu labai neigiamai. Čia apskritai tie, kas tas gėdos akcijas organizuoja, neturi jokio supratimo nei apie pilietinę, nei apie politinę kultūrą. Tai pirmas pastebėjimas.

O antras dalykas, kuris, manau, irgi yra labai svarbus - galime turėti skirtingas nuomones, bet jas pareikšti reikia diskusijos ir dialogo būdu. Demokratija apskritai yra kompromisų menas ir jis galioja ne tik politikams, bet ir pilietinėms organizacijoms. Ir bendrai toks reiškimosi būdas turėtų būti būdingas visai visuomenei - pirmiausiai ieškome dialogo, o tada padarome vienokias ar kitokias išvadas.

Bet kada kuriami gėdos performansai - tikrai toks kelias nei konstruktyvus, nei apskritai leidžiantis pasiekti kokius nors teigiamus rezultatus.

O trečias dalykas, esminis dalykas, kuris demokratijai yra labai svarbus - kad mes, piliečiai, būdami vienu ar kitu klausimu skirtingų nuomonių, bet jeigu mums nepatinka kai kurie sprendimai, turėtume bent kurį laiką palaukti tų sprendimų pasekmių, tos veiklos rezultatų. O šiuo atveju, kai kalbama apie naujai paskirtą kultūros ministrą, tai mes galime kritiškai vertinti jį kaip politiką, bet visais atvejais reikia jam duoti bent šimto dienų galimybę veikti ir tik po to vienaip ar kitaip jo veiksmus vertinti."

- Kartais atrodo, kad visuomenė specialiai pjudoma, skaldoma, kad būtume kuo silpnesni, kad neturėtume brandžios pilietinės visuomenės. Pravardžiuojame vieni kitus „kremlinais", „spalviais", tyčiojamės iš tautos išrinkto prezidento, tarsi jis būtų užėmęs S.Daukanto aikštės rūmus jėga, per prievartą!

- Kartais tikrai atsiranda įspūdis, kad mes sugrįžtame į 1991-1992-uosius metus, kai visuomenė buvo susipriešinusi ir tolerancija bei sugebėjimas girdėti vieni kitus buvo visiškai pamiršti dalykai. Kita vertus, tam tikros politinės jėgos ar jų šalininkai būtent tokią taktiką naudoja.

- Ar G.Nausėdai pavyks kažkaip išlaviruoti toje susipriešinimo ar net neapykantos atmosferoje?

- Manau, kad G.Nausėda bando ieškoti kažkokių kompromisų, bando tą protestą pakeisti dialogu, diskusija, susitinka su kultūrininkų bendruomenėmis, organizacijomis. Galų gale ir kultūrininkai yra skirtingi, įvairūs ir nebūtinai dabartiniam „ne" požiūriui pritariantys.

Visuomenės apklausos rodo, kad didesnė gyventojų dalis suteikia pasitikėjimo kreditą naujai Vyriausybei ir Seimo daugumai, todėl pervertinti tų protesto akcijų nevertėtų. Manau, kad G.Nausėda kaip valstybės vadovas taip pat žiūri į tuos veiksmus atsakingai ir nesiekia konfrontacijos su kultūrininkais.

Šiuo atveju laikas yra geriausias gydytojas. Iš tikrųjų į viską reikia žiūrėti šiek tiek per laiko prizmę. Turėjome skirtingų ministrų su labai įvairiomis kompetencijomis. Todėl dabar skaldyti malkų iš vieno degtuko nereikėtų.

Pagal savo sudėtį dabartinė Vyriausybė, matyt, nėra pati silpniausia, nes Vyriausybių, kuriose buvo nepatyrusių politikų, buvo ir anksčiau. Turėjome tokių ne vieną. 1990-1994 m. laikotarpyje faktiškai visos Vyriausybės buvo sudarytos iš naujokų, išskyrus Kazimieros Prunskienės vyriausybę, kuri turėjo daug kompetentingų ministrų.

Komentuoja politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS:

„Kodėl sustiprėjęs G.Nausėdos puolimas? Nes jis leidžia iš savęs tyčiotis.

Jis leido iš savęs pasityčioti Remigijui Žemaitaičiui. Akivaizdžiai R.Žemaitaitis iš jo pasityčiojo kaip Vladimiras Putinas iš Donaldo Trampo. Aš tai galiu labai aiškiai ir garsiai pasakyti, atsistojęs vidury S.Daukanto aikštės. Ir kai jis leido iš savęs pasityčioti, tai kaip tada pažemintas žmogus gali būti gerbiamas?

Jeigu jis leido save pažeminti, o paskui pasityčiojo iš kultūros ir meno bendruomenės, nes kažkokį veikėją patvirtino kultūros ministru, tai G.Nausėda pats kaltas. Ar jūs įsivaizduojate, kad taip būtų galėję pasielgti būdami valdžioje Valdas Adamkus arba Dalia Grybauskaitė? Aš tai neįsivaizduoju, o G.Nausėda tai padarė.

Pamatėme, kad žmogus ne savo vietoje, kad jam tas postas per aukštas. Einant 7-iems prezidentavimo metams bandė paveikti koalicijos sudarymą, Vyriausybės sudarymą - ir gavo į kaktą, gavo pasityčiojimą ir tiek įžeidė kultūros ir meno žmones, kad jie parodė jam vietą.

Pasitvirtino mano ankstesnis įtarimas, kad jisai per silpnas, o dabar akivaizdžiai matosi, kad jis nepatempia, per sunku jam. Vieną kartą šneka, kad kebabų kepėjų netvirtins, o paskui patvirtina varškėčių kepėjus, apie antilopes šneka. Tie juokeliai grįžta jam bumerangu. Tai teroristu pavadina R.Žemaitaitį, o po to spaudžia jam ranką. Arba Eugenijų Gentvilą išvadina šiukšle, nors jam iki E.Gentvilo šimtą metų plaukti ir nepavyti. Man net keista, kaip jis nesuvokia, ką daro. Nes ir juokas ima, ir verkti norisi - juk galų gale tai mūsų valstybės prezidentas!

Sakote, G.Nausėda išlošė, nes išsikovojo, kad energetikos ministru taptų Žygimantas Vaičiūnas, o ir Dovilė Šakalienė bei Kęstutis Budrys yra jo žmonės? Prezidentas tik tvirtina ministrus, todėl „savų" ministrų turėjimas nėra gerai, nes esame parlamentinė respublika.

V.Adamkus įvedė tradiciją kelis kandidatus į ministrus atmesti, bet atmesdavo motyvuodamas. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, pavyzdžiui, 1996 m. nieko viešai neatmetė, nes suderino su premjeru Gediminu Vagnoriumi visus kandidatus į ministrus už uždarų durų, o jei ką atmetė, tai į viešumą niekas neišėjo.

O dabar kokią tradiciją turime? G.Nausėda viešai kandidatūrą atmeta be jokių argumentų. Negalima juk taip tyčiotis iš žmonių, V.Adamkus, D.Grybauskaitė irgi vieną, kitą atmesdavo, bet argumentuodavo, o G.Nausėda išsidirbinėja.

Tiesa, aš jokiu būdu nesielgčiau taip, kaip proteste elgėsi Nijolė Oželytė, bet svarbu pats faktas, kad viską lėmė Ignoto Adomavičiaus figūra. Galbūt jis geras verslininkas, gerai gamina koldūnus, sako, kad skanius, bet meno žmonės gavo kaip šlapiu purvinu skuduru per veidą. Peticiją 60 tūkstančių žmonių pasirašė. Dėl protesto formos galima diskutuoti, galima kultūringiau, bet meno žmonės yra pakylėti aukščiau žemės, jie skiriasi nuo mokslo žmonių.

Bet faktas, kad G.Nausėda nepagalvojo, nežinau, kas jam patarinėja, bet pasikalbėjo su I.Adomavičiumi per nuotolį iš Niujorko. Ar galima susidaryti įspūdį apie žmogų, kuris sėdi tavo kompiuterio ekrane? Gyvai nepamačius? Kita vertus, prezidentas negali aktyviai kištis į koalicijų ar vyriausybių formavimą.

D.Grybauskaitė kadaise atvirai nenorėjo įleisti Darbo partijos į koaliciją ir gavosi šnipštas, nes prezidentas neturi tokių konstitucinių galių. 2000 metais V.Adamkus nenorėjo koalicijoje matyti socialdemokratų, kurie gavo Seime daugiausia mandatų. V.Adamkus bandė koaliciją sudaryti su Rolandu Paksu ir Artūru Paulausku. Ir kas gavosi? Šnipštas! Po pusmečio A.M.Brazauskas tapo ministru pirmininku.

G.Nausėdos patarėjai dar jauni, kai kurie - buvę mano studentai, bet pats G.Nausėda turėtų atsiminti, kad nei V.Adamkui, nei D.Grybauskaitei nepasisekė formuoti valdančiosios koalicijos. Todėl nereikia lįsti, nes jeigu nepavyks, gausi gėdos."