Baltarusijoje be pinigų įstrigęs lietuvis veltui maldauja pagalbos

Žmogaus su automobiliu istorija

Kaip pasakojo Rolandas V., 2023 m. liepą jo sūnaus draugo tėvas paprašė, kad Rolandas nuvairuotų į Baltarusiją 2001 m. gamybos automobilį „Volkswagen Passat". Draugo tėvas buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą, todėl mašiną vairavo Rolandas V., o tikrasis mašinos savininkas sėdėjo šalia kaip keleivis. Jie abu buvo užfiksuoti Baltarusijos Mogiliovo muitinėje.

Deklaracijoje nurodyta, jog automobilis galėjo laikinai būti muitinės teritorijoje už tam tikrą mokestį baltarusiškais rubliais. Deklaracijoje nurodyta, jog mokėtojas yra Lietuvos pilietis Rolandas V. Tai patvirtino ir Rolando V. parašas. Taip pat nurodyta, kokiuose bankuose galima susimokėti.

Anot Rolando V., jis galvojęs, kad mokesčius sumokėjo sūnaus draugo tėvas, todėl tolesniu automobilio likimu nesidomėjo. Po dviejų metų, 2025 m. liepą, Rolandas V. vėl išvyko į Baltarusiją. Lydėjo savo draugę į Minską, kur gyvena jos tėvai. Pasisvečiavę ruošėsi grįžti į Lietuvą, tačiau sustabdė Baltarusijos pareigūnai. Išaiškėjo, jog automobilis, kurį prieš dvejus metus vairavo Rolandas V., per vienerius metus neišvažiavo iš Baltarusijos teritorijos ir nebuvo čia užregistruotas. Tad vilnietis, kol nesumokės mokesčių su delspinigiais, turi likti Baltarusijoje.

Draugė išvažiavo, o Rolandas V. liko. Kaip pats pasakoja, draugė jam nepadėjo, sūnaus draugo tėvas - taip pat. Veltui bandė pasiskolinti pinigų iš giminių, pažįstamų. Skambino į Lietuvos ambasadą Minske, bet jo, kaip pasakoja Rolandas, net iki galo neišklausė. Paprasčiausiai numetė ragelį.

Priglaudė vietos dvasininkas

Kol dar turėjo pinigų, Rolandas V. glaudėsi pigiame Ašmenos viešbutuke. Kai baigėsi pinigai, nakvojo apleistame name, o dieną ieškojo smulkių darbų. Kreipėsi ir į vietos katalikų bažnyčią. Geri žmonės, kuriuos Rolandas vadina angelais sargais, leido apsigyventi savo tėvų sodyboje, o šiokio tokio darbo gavo Galšėnuose (Galšia), kur remontuoja seną bažnyčią. Kasdien eina po 5 km į darbą.

Uždarbio pakanka tik maistui. Oficialiai įsidarbinti negali, nes visi darbdaviai, sužinoję, kad Rolandas yra ne Baltarusijos pilietis ir neturi jokių su darbu užsienyje susijusių dokumentų, atsisakydavo jį įdarbinti. Nes čia į migracijos pažeidimus žiūrima labai griežtai.

Kas laukia toliau? Gal net areštas ir teismas dėl nesumokėtų mokesčių? Rolandas net neturi finansinės galimybės pasisamdyti advokatą. Iš vietos žmonių ką nors sužinoti sunku, nes visi, kaip pasakoja Rolandas, kaip vandens į burnas prisisėmę, jiems tokios valdiškos temos - tabu.

Kaip žmogui padėti? Aišku, galima sakyti, jog pats kaltas dėl savo naivumo. Esą reikėjo prieš dar kartą vykstant į Baltarusiją pasitikrinti, ar joje neturi skolų. Kita vertus, kasdien autobusais maršrutu Vilnius-Minskas pirmyn ir atgal važinėja tūkstančiai Lietuvos piliečių.

Nors URM įspėja, jog „keliaudamas į didelės rizikos zoną asmuo prisiima visą atsakomybę už savo saugumą". Rizikos zonos URM žemėlapyje pažymėtos raudona ir juoda spalvomis. Raudona spalva pažymėta Kinija, o Rusija, Iranas, Sirija, Baltarusija - juodomis spalvomis.

„Su jumis nekalbėsiu"

Lietuvos URM nurodyti trys telefono numeriai, kuriais darbo valandomis galima paskambinti į mūsų ambasadą Minske. Paskambinus pirmuoju, tai yra sekretoriato numeriu, pasigirdo nerišli įvairiausių garsų kakofonija. Paskambinus antruoju, niekas net nepakėlė ragelio. Paskambinus trečiuoju numeriu ir vos spėjus pasakyti „laba diena", kažkas moterišku balsu rusiškai atsakė „Алло, с вами говорить не буду" (Alio, su jumis nekalbėsiu) ir atsijungė. Tad Lietuvos piliečiui, kuriam Baltarusijoje prireiktų mūsų valstybės pagalbos, susisiekti su mūsų atstovybe Minske nėra jokių šansų.

Kita vertus, eilinis Lietuvos pilietis Rolandas V. nėra apžvalgininkas Marius Laurinavičius, kurį parskraidinti pati URM ministrė Dovilė Šakalienė parūpino lėktuvą „Spartan".

Komentuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius AŽUBALIS:

Situacija tokia, kad Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje mūsų personalo yra minimumas. Nežinau, gal vienas ar du žmonės liko, man net sunku tiksliai pasakyti po visų tų dalykų. Aš patarčiau skambinti į URM budintį telefoną, kur pakliuvę į bėdą ar šiaip turintys klausimų lietuviai kreipiasi. Aš tik tokį patarimą galėčiau duoti.

O užsienio pareigūnai (kaip šiuo atveju, baltarusių muitininkai) viską atsimena ir viską fiksuoja. Bet tas žmogus, apie kurį kalbate, nėra sulaikytas? Tai kodėl jisai nesumoka muito? Neturi už ką? Kiek žinau, tai tikrai nėra tokio fondo, kuris tokiais atvejais finansiškai padėtų, todėl situacija dabar, sakyčiau, yra labai nekokia. Visą laiką juk tas žmogus taip Baltarusijoje negyvens.

Jeigu atsimenate, tai vienu metu buvo banga, kai užsienyje lietuviai labai dažnai įkliūdavo, būdavo sulaikomi už įvairius negerus dalykėlius ir buvo minčių, kaip padėti jiems grįžti. Bet paskui pradėjo skaičiuoti pinigus, kad tokių atvejų yra ne vienas ir net ne šimtai.

Šiaip žmogus pats atsako už savo veiksmus, bet gal galėtų kreiptis į vienmandatininką, kuris yra išrinktas šio žmogaus vienmandatėje apygardoje. Gal jis sugalvotų, kaip padėti. Nežinau, gal atsirado prie mūsų URM konsulinių pareigų kažkokie papildomi įsipareigojimai, bet su Baltarusija bendradarbiauti labai sunku.

Ten visuomeninės organizacijos, įskaitant ir lietuvių, beveik neegzistuoja. Jos taip užspaustos, kad, jeigu dar nesėdi kalėjime, tai sėdi tyliai kaip pelės. Kita vertus, kaip Baltarusija atleis žmogų nuo teisėto mokesčio? Jeigu pas mus įkliūna koks nors užsienietis, juk jo irgi niekas neatleidžia nuo bausmės.

Komentuoja advokatas Rimas ANDRIKIS:

Nematant Baltarusijos įstatymų, sunku atsakyti, ar muitų nesumokėjimas yra baudžiamojo persekiojimo pagrindas, ar tik muitų dalykas. Viską atlyginus, viskas greitai susitvarkytų, bet suprantu, kad žmogus neturi lėšų. Bet kryptis aiški - sumoki ir problema dingsta.

Man ta situacija vis tiek primena, kad žmonės labai patiklūs. Kiek spauda rašo, visi vos ne varpais skambina apie telefoninius sukčius, bet jie žmones kaip mulkina, taip ir mulkina jau 30 metų. Lygiai taip pat ir su mokesčiais. Būkime biedni, bet teisingi - ir Lietuvoje daug kas slepia mokesčius, ir Baltarusijoje. Tas mūsų lietuviškas ar posovietinis (kaip kas sako) mentalitetas. Galvoja - ai, nesumokėsiu, pabėgsiu į Lietuvą ir visi užmirš. Tai tokia psichologija žlugdo žmones, nes kai kurie turbūt nepajėgūs 5-erius metus į priekį pagalvoti apie visus pavojus.

Manau, kad jeigu bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tai to žmogaus likimas beveik aiškus, jeigu jis taip ir nesugebės sumokėti muito.

Ar gali bandyti jį užverbuoti Baltarusijos spec.tarnybos? Aš apie tą verbavimą labai atsargiai mąstau. Manau, kad ta galimybė sutirštinta 10 kartų ar net daugiau. Norėčiau, kad koks nors doras Lietuvos pilietis viešai papasakotų, kaip jį verbavo, tačiau šitoje mūsų melo imperijoje viskas slepiama.

Aš, pavyzdžiui, nustebau, kad buvo paleisti net 6 lietuviai, kurie kalėjo Baltarusijoje kaip politiniai nusikaltėliai. Nežinau, kiek iš tiesų ten kali neteisėtai, apkaltinti „iš oro". Tas tylėjimas duoda labai negerą atspalvį. Dėl tų 6-ių išlaisvintų giriamasi, kad vos ne Lietuvos URM juos išlaisvino, o po to JAV praneša, kad įvyko nuteistųjų mainai. Vadinasi, kažkokie Baltarusijos piliečiai, kuriais apsikeista, mūsų kalėjime sėdėjo, tik mes to nežinojome. Tai kiek tuos Lietuvos žmones galima mulkinti? Kuriam galui tas populizmas?

URM atsakymas

Lietuvos URM nuo 2023 m. sausio 28-osios primygtinai rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją, o tiems, kurie šiuo metu yra šalyje, nedelsiant išvykti. Šių rekomendacijų nepaisantys asmenys prisiima visas su buvimu šalyje susijusias rizikas, taip pat ir keliančias grėsmes jų turtui.

Lietuvos ambasada Minske sulaukia piliečių paklausimų dėl problemų, susijusių su Baltarusijos Respublikos muitinės reikalavimais, tačiau įstatymu apibrėžta konsulinė pagalba situacijose, susijusiose su sandorių teise ar muitinės prievolėmis, neteikiama.