Bedarbiai, marš į Šaulių sąjungą! Grįš spaliukų ir pionierių laikai?

Šią savaitę pasirodė žinia, kad į nedarbo draudimo išmoką pretenduojantiems bedarbiams Seimo „Nemuno Aušros" frakcijos narys K.Neimantas siūlo numatyti naują reikalavimą - priklausyti Šaulių sąjungai.

„Darbo ieškantis asmuo privalo būti pateikęs prašymą ir visas reikalingas pažymas tapti šauliu bei aktyviai dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje", - argumentavo K.Neimantas.

Taip pat jis siūlo griežtinti taisykles, kada teisė į išmoką prarandama. Jis siūlo, kad Užimtumo tarnyba turėtų ne per pirmuosius 9, bet tik 6 mėnesius pateikti 2 darbo pasiūlymus pagal asmens kvalifikaciją, o juos atmetus, teisė į išmoką būtų prarandama.

Politiko siūlymai jau sulaukė nemažai kritikos. Štai buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis sako, kad yra supainioti du principai: socialinio draudimo ir dalyvavimo visuomeninėje veikloje. Jis primena, kad darbą praradę žmonės, kurie mokėjo įmokas „Sodrai", turi teisę nepriklausomai nuo jokių kitų sąlygų gauti išmokas.

„Socialinis draudimas yra privalomas visiems, kurie dirba tam, kad jie būtų apsaugoti nuo nedarbo rizikos. Tai yra gerovės valstybės pasiekimas. Visi, kurie praranda darbus, mokėję įmokas, turi teisę nepriklausomai nuo jokių kitų sąlygų gauti išmokas tam, kad galėtų per tą laiką susirasti darbą ir grįžti į darbo rinką", - sakė demokratas L.Kukuraitis.

Jeigu yra kažkokių piktnaudžiavimų, anot jo, reikia ieškoti būdų, kaip juos neutralizuoti: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi tam tikrų siūlymų, kurių Seimas imsis rudenį. Tikiuosi, kad surasime labiau subalansuotą sistemą negu yra dabar."

Primena sovietmetį

Politikas priminė, kad dalyvavimas visuomeninėse organizacijose yra savanoriškas, niekaip negali būti privalomas. „Privalomą dalyvavimą turėjome sovietmečiu. Norint užimti tam tikras pareigas ar gauti tam tikras teises, būtinai privalėjai dalyvauti spaliukų, pionierių, komjaunuolių organizacijoje, o vėliau - ir komunistų partijoje. Manau, kad prie šio principo turbūt niekas nenorėtų grįžti.

Dalyvavimas organizacijoje, kokios jos bebūtų geros, turėtų būti savanoriškas, laisvanoriškas, niekaip neįpareigojamas įstatymo ir niekaip neapribojantis tavo teisės gauti išmoką, ypač jeigu tu esi mokėjęs įmoką. Tas įmokų-išmokų principas negali turėti jokių kitų sąlygų negu nustatyta įstatyme", - sakė L.Kukuraitis.

„Vakaro žinioms" nepavyko susisiekti su pačiu Seimo nariu K.Neimantu. Kaip nurodyta jo darbotvarkėje, šiuo metu jis yra kelionėje JAV. Jo patarėjas perdavė, kad Seimo narys į žurnalistų klausimus galės atsakyti, kai grįš po atostogų su šeima.

R.Žemaitaitis: be šansų

Tačiau net „Nemuno Aušros" partijos pirmininkas R.Žemaitaitis nežiūri rimtai į tokį pasiūlymą. „Manau, kad kolega bendrauja su žmonėmis apygardoje. Gal kažkas pasiūlė iniciatyvą, todėl jis ir teikia. Bet tai praktiškai neįgyvendinama nuostata. Gal jaunimas ir galėtų ją atitikti. Bet vyresnio amžiaus žmonės, sergantys, negalią turintys... Jokių šansų.

Nieko čia nebus, nėra ko čia ko svarstyti ir diskutuoti. Nesulauks pasiūlymas palaikymo. Nemanau, kad čia būtų tokio būtinumo klausimas, kurį reikėtų priimti", - sakė R.Žemaitaitis.

Beje, K.Neimantas 2020 m. dalyvavo Seimo rinkimuose su „Laisvės partija".

Tokia praktika netaikoma niekur

„Vakaro žinios" kreipėsi į Užimtumo tarnybą, tačiau jos atstovai komentuoti siūlymą atsisakė, nurodydami, kad jų funkcija - įgyvendina užimtumo rėmimo politiką, o ne ją formuoti. „Nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama darbo ieškančiam žmogui, kuris turi atitikti anksčiau minėtas sąlygas ir kad savo nedarbo laikotarpiu turėtų pragyvenimo šaltinį.

Šiuo metu Europos Sąjungoje nėra šalies, kurioje nedarbo draudimo išmokos būtų susijusios ir mokamos priklausantiems konkrečioms organizacijoms, o ne visiems teisę turintiems gyventojams", - nurodė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Interviu su teisininku, Žmogaus teisių asociacijos vadovu Vytautu BUDNIKU:

- Ar Seimo nario siūlymas neprieštarauja Konstitucijai, kurioje sakoma, kad „niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai"?

- Teisingai pastebėjote, apie tai yra Konstitucijos išaiškinimas. Bet aš skeptiškai vertinu tokį siūlymą.

Visų pirma, tai būtų diskriminacija. Antra, tai bendrai yra nelabai protingas pasiūlymas. Seime nėra visi aukštojo mokslo ir teisinio išsilavinimo korifėjai. Tad prisiūlyti gali visokių dalykų. Kai nori sublizgėti, visada galima pasiūlyti kažkokį niekalą ir taip atkreipti į save dėmesį. Gal toks buvo tikslas. Nes šis siūlymas negali būti priimtas ne tik kaip diskriminacinė nuostata. Be to, kaip minėjote, tai draudžia Konstitucija.

Čia galima prigalvoti visokių nelogiškumų. Pavyzdžiui, reikalauti būti konservatorių partijos nariu. Galima išsigalvoti dar ne tokių nesąmonių. Vertinu tai kaip neprotingą veiksmą.

Nežinau šio Seimo nario biografijos. Palankiai vertinu jaunimą, bet jų atstovai kartais būna tokie, kad jų pasiūlymai drebina mūsų pamatus. Tad į šį pasiūlymą nereikėtų rimtai žiūrėti. Tai, kad jį teikia jaunas žmogus, dar nereiškia, kad tai privalumas. Svarbiausia vertinti intelektą, nes politikoje reikalingas intelektas ir patirtis. O jaunystė politikoje nėra privalumas savaime.

- Ką tokie siūlymai rodo apie žmonių, leidžiančių įstatymus, suvokimą, kaip veikia valstybė?

- Su šypsena žiūriu, kai siūloma mažinti politikų amžių, balsuojančių - taip pat. Žmogus dar nesusiformavusios sąmonės, o jis jau gali eiti į įstatymų leidybą ir kurti kitų žmonių santykius, pats apie tokius santykius neturėdamas žalio supratimo. Tai daroma tam, kad pavyktų patraukti kuo daugiau jaunimo balsavimui. Pataikaujama jaunuoliams, kad jie patys ateitų į vadžią.

Iš kitos pusės, kai ateina jauni politikai, jie nelabai žino, ką protingo pasiūlyti. Kas šauna į galvą, kas jiems yra asmeniška ar atrodo aktualu, neįsigilinus į visuomenės kontekstą, siūlo, kad tik būtų matomi. Matome, kaip Seime lenktyniaujama, kas kiek projektų pateikė, kokia partija pateikė daugiau.

Kiekvienas Seimo narys nori būti matomas, tuomet pradedami registruoti visokie niekalai, kad būtų apie tai kalbama. Dažnai net svarstymo stadijos nepasiekia, nes pasiūlymai niekiniai. Gal pasiūlys ir daugiau kažko. Gal kas būtų susiję su kanapių legalizavimu ar panašiai.

Taip dėmesį į save jis atkreips. Nes toks politiko uždavinys - nuolat būti dėmesio centre. Net jei tai būtų ir kvailystė. Bet ji tarnauja dėmesio pritraukimui. Nes kitu atveju sekančioje kadencijoje tavęs niekas nerinks.

Komentuoja Lietuvos Šaulių sąjungos atstovė Aušra GARNIENĖ:

Seimo nario pasiūlymas nebuvo derintas su Lietuvos šaulių sąjungos vadovybe.

Norime pabrėžti, kad Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška, sukarinta organizacija, telkianti sąmoningus ir atsakingus žmones visuotinei valstybės gynybai. Visos šauliškos veiklos organizuojamos vadovaujantis Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu, yra grįstos savanorystės principu ir niekaip nesuderinamos su prievartine naryste.

Ypač norime atkreipti dėmesį, kad narystė Lietuvos šaulių sąjungoje nėra tik įrašymas į narių sąrašą. Laisvai apsisprendęs, sąmoningas, patriotiškas pilietis šauliu tampa duodamas priesaiką Lietuvos valstybei. Niekas ir jokia forma negali prievartauti žmogaus priverstinai duoti priesaiką valstybei - nei už pinigus, nei už bedarbio pašalpą. Prievarta duota priesaika yra negaliojanti.